Thunia
Posted: Tue Nov 03, 2020 6:58 pm
Urze wrote: ↑Wed Nov 22, 2017 2:48 pmThunia alba – baltoji tunija. Švelnus milžinas iš Indijos, Kinijos ir Pietryčių Azijos kalnų. Gimininga Sobralia ir Arundina gentims. Išvaizda primena nendres, tik lapai auga tankiau ir yra minkšti, švelnūs ir turintys kopūstiško melsvumo (natūralaus augalinio vaško - kutikulės sluoksnis ant lapų). Milžinas, nes užauga virš metro aukščio, tačiau labai kompaktiškai, todėl daugiausiai naudoja vertikalios erdvės, o į šonus plečiasi mažai. Auga labai greitai, todėl reikia negailėti trąšų. Tręšimo intensyvumas panašus kaip Catasetinae orhidėjoms ir cimbidžiams. Aš dažniausiai jai tręšti naudoju kiek didesnę nei rekomenduojama orchidėjoms skirtų trąšų normą. Žiedai keli, balti su geltonai garbiniuota lūpa, šiek tiek primenantys plejonių žiedus, gan trumpaamžiai. Susiformuoja pačioje stiebo viršūnėje vasaros vidury ar jos antroje pusėje ant žaliuojančio stiebo. Gamtoje auga žemėje, nuokritose, tad sodinimui reikia rinktis smulkesnį, derlingą, gerai besidrenuojantį, bet ir vandenį sulaikantį substratą. Aš darau mišinį iš smulkios žievės, kokoso čipsų, molio dalelių (kačių kraiko), biohumuso / sliekų žemės, trupinto arklio mėšlo, džiovintų kiminų, perlito ir kas dar į galvą šauna ar po ranka yra. Šaknų užmirkimo vengti, pradžiūvimus toleruoja gerai, aktyviu augimo periodu tinkamiausias yra lengvai drėgnas substratas. Antrus metus naudoju 15 cm aukščio neglazūruotą molinį vazoną – ir greičiau džiūva (aktualu mėgėjams laistyti), ir stabiliau, nes augalas aukštas.
Tunijai būdingi labai ryškūs augimo ir ramybės periodai. Žiemop pradeda mėtyti lapus ir „nusirengia“, ant stiebo telieka dangalai. Taip nuoga kaip pernykštė nendrė paežery ir žiemoja. Žemiau - dabartinis vaizdas. Tuo metu nelaistau, pastatau kiek vėsiau. Kelias žiemas jau sėkmingai žiemojo apie +15 temperatūroje, žemiau +12 nerekomenduojama. Iki pavasario šaknys nunyksta. Pavasarį iš senojo stiebo pagrindo pradeda augti naujas ūglis, gali išleisti ir kelis. Tinkamiausias laikas persodinti, kai jau pabudusi ir pradeda auginti šaknis (aš persodinu vos pasirodžius šaknų užuomazgoms, kad būtų kuo mažesnė tikimybė jas pažeisti). Persodinti verta, nes substratas nuo intensyvaus tręšimo labai greitai gali uždruskėti. Kadangi šaknys būna nunykusios (jos šiaip plonos, apie 1 mm storio, gebančios šakotis), po persodinimo visad pritvirtinu prie pagaliuko, kad nesimakaluotų vazone ir naujų šaknų viršūnės nebūtų pažeistos. Be to, jei pernykštis stiebas yra dar nedidelis ir lengvas, augančios šaknys jį gali tiesiog iškelti iš substrato (tas pasitaiko ir su plejonėmis, dėl ko dažnai jas apramsto dantų krapštukais). Pasirodžius naujoms šaknims, palengva pradedu laistyti, vis didindama intensyvumą. Kaip ir Catasetinae augalai, tunijos pradeda augti prieš lietingąjį sezoną, o ne jo metu, tad nereikia iškart jų užlieti gausiu vandeniu ir trąšomis, geriau tegu pirma šaknys sulenda gilyn. Ne visi stiebai atsprogsta tuo pačiu metu, tad dažniausiai persodinu visus vienu metu, kai nors vienas stiebas pabunda, o tada duodu ramybę ir kiekvienas savo laiku prabunda ir pradeda augti. Per naują augimo sezoną pernykštis stiebas susitraukia ir rudeniop jau būna išsunktas beveik iki visiško sudžiūvimo. T. y., kas šiais metais užaugo kaip naujas ūglis, kitąmet pats augins ūglius, o dar po metų persodindama pavasarį jį jau visai pašalinsiu. Tad bent jau mano turimo, dar gan jauno augalo stiebai yra dvimečiai.
Nepaisant tokio stiebų trumpaamžiškumo, kasmet tunijos vazonas darosi vis pilnesnis, nes pernykštis ūglis ne tik pavasarį leidžia vieną ar du naujus ūglius iš pagrindo, bet ir rudeniop pradeda auginti keikius ant plikojo stiebo, kurie iki žiemos sugeba užsiauginti šiek tiek masės ir pavasarį juos galima sodinti į tą patį ar kitą vazoną. Jei namuose labai sausa ir šilta, tokie keikiai gali iki pavasario perdžiūti, todėl kai jie nustoja augti ir numeta lapus, nuskabau (tereikia švelniai vertikalia ašimi pasukti ir atsikabina) ir sudedu į sandarų indą žiemojimui. Svarbu prieš užpakuojant arba pašalinti jų lapus, arba palaukti, kol visai sudžius, kad nebūtų drėgmės ir neprasidėtų puvimas. Nebandžiau, bet gal duotų gerų rezultatų toks bandymas – keikiams pradėjus leisti šaknis, prilenkti visą pernykštį stiebą prie vazono su substratu ir leisti keikiams jame įsišaknyti. Gal tada iki žiemos jie užaugtų dar didesni ir stipresni, taip priartinant žydėjimą. Minima, kad iš keikių žiedų įmanoma sulaukti per 3–5 metus. Literatūroje rašoma, kad tai vidutinės, išsklaidytos šviesos augalai, tačiau bent jau mano turimas individas baisiausiai protestuoja, jei nors kiek jį paslepiu nuo tiesioginės pietinės, netgi kepinančios šviesos – augantis ūglis iškart kaip gimnastas linksta lango pusės. Todėl tunija visą aktyviojo augimo sezoną stovi pačioj garbingiausioj vietoj ant pietinės palangės, kuo arčiau lango, ir tai dar kreipiasi į jį, už ką aš ją vis pasuku, ir per sezoną užauga daugmaž vertikalūs stiebai. Jei sodinsite mažuosius keikius šalia motininio augalo, stenkitės, kad jiems kliūtų kuo mažiau šešėlio nuo sulapojusio pagrindinio augalo, nes lapai pradeda augti nuo pat stiebo apačios (tik ten jie būna kiek trumpesni).
Kaip minėjau, net ir subrendę tunijos lapai yra na labaiiii švelnūs ir minkšti, todėl juos norinčių graužti yra sočiai. Jei namuose yra nors viena voratinklinė arba ta oranžinė erkutė, tai 99 %, kad ji sėdės būtent ant tunijos. Manau, neatsisakytų jos ir baltasparniai, tripsai, amarai ir kiti kenkėjai. Todėl šią orchidėją reikia reguliariai ir nuodugniai apžiūrinėti, ar neprisistatė koks kenkėjas. Jos lapai turi būti tolygiai vienspalviai, tad bet koks spalvos netolygumas yra signalas, kad būtina apžiūra. Per pastaruosius kelis metus saviškę per šiltąjį sezoną bent 2-4 kartus ginu / gydau nuo voratinklinių erkučių arba naudodama akaricidus, arba nušluostydama stiebus ir kiekvieną lapą iš abiejų pusių vata, sušlapinta muiluotu vandeniu su šlakeliu spirito. Nuotraukoje – erkučių pažeistas lapas. Trumpai priežiūra: vasarą – šilta, saulėta, drėgna ir tręšiama, žiema – kiek vėsiau, be vandens ir trąšų, saulė nereikalinga (tik nepražiopsoti atsprogimo), pavasarį – persodinama ir grąžinama šiluma.
Turiu ją nuo 2014 metų rudens. Gavau dovanų vieną sprindinį ūglį. Žinutės pradžioje yra palyginimas, kaip ji atrodė 2015 m. augimo metu ir kiek iš to paties ūglio jau buvo 2016 m. priaugę. Šiemet dar gausiau ir aukščiau.
Auga tikrai greitai:
2014 m. – 15 cm
2015 m. – 40 cm
2016 m. – 80 cm
2017 m. – 90 cm (vis artyn prie maksimalaus aukščio)
Žiedų dar nemačiau, pagal dydį ir biomasę gal jau kitąmet ta šventė ateis, ale net ir be jų man ji labai patinka. Kažkokia visad smagiai nusiteikusi ji atrodo. O ir per vienerius metus jos išvaizda keliskart smarkiai pasikeičia, tad nenuobodu.
Gal dar yra auginančių tunijas? Kokios jūsų patirtys ir naudojami auginimo metodai?
Ramsis wrote: ↑Wed Nov 22, 2017 8:00 pmAuginu ir aš šią orchidėją. Tik gal pas mane ji ne taip tendencingai su kiekvienais metais didėja. Vienais metais ji būna užaugina ilgus stiebus, kitais daug trumpesnius. Matyt viskas priklauso nuo tręšimo. Ankščiau kai substratui naudodavau visokias nuobiras ir smulkias daleles likusias nuo normalių orchidėjų, ji augo prasčiau, dabar maišau ir žvyro, ir juodžemio, įdedu ir kokio nors mėšlo, tai ūgliai daug tvirtesni užauga. Tik pas mane yra viena bėda - ji dar šiuo metu auga, o turėtų jau miegoti. Tarp kitko, aš mačiau šios orchidėjos žiedus gyvai, ir taip, čia Lietuvoje. Labai gražūs, gal man kiek primena Pleione žiedus.
Urze wrote: ↑Thu Nov 23, 2017 12:47 pmRamsi, o kada ji pabudo ir pradėjo augti šiais metais - vėlai ar pavasario pradžioje? Gal jai visas augimo sezonas pasistūmė. Mano turima labai lengvai perėjo į ramybę, bet ir buvo nuo rudens vidurio laikoma vis labiau vėstančiame kambaryje, kur ir žiemos, tai gal žemėjanti temperatūra ją paskatino pereit į ramybės stadiją.
Tu iš prof. Vidmanto gavęs? Nes mano iš ten, tai gal tą pačią rūšį turim. Pagal viską turėtų būti Thunia alba.
Urze wrote: ↑Tue Jan 09, 2018 8:54 pmTaip atrodo žiemojanti tunija. O čia matosi baigę augti keikiai žiemos pradžioje. Pernykštis juos užauginęs stiebas visas iščiulptas jau ir bus pavasarį pašalinamas, nes savo jau visas atsargas atidavė. Ramsi, kaip Taviškė? Nuėjo miegoti jau? Kiek užaugo stiebai?
rasiukonas wrote: ↑Tue Jan 23, 2018 8:40 pmGrafiškai atrodantis augaliukas-tikrai,kad net nežydintis gražus!! Urze,bet labiausiai mane stebina jūsų išsamūs aprašymai.. Kiek kantrybės reikia turėti ir kaip taip sugebėti viską stebėti-juk ne kelis augalus turite-man kartais būna,kad net žiedus pražiopsau ...
Urze wrote: ↑Sat Apr 21, 2018 8:51 pmKaip pasodinti labai mažas orchidėjas? Pas mane tunija kasmet vegetacijos sezono pabaigoje užaugina skirtingo dydžio keikius. Praeitais metais pasilikau juos visus, net ir tokius miniatūrinius, kaip aukščiau esančioj nuotraukoj. Per žiemą juos laikiau sandariai uždarytame indelyje prie +15 laipsnių temperatūros, kad nedehidratuotų. Pavasariop paguldžiau į uždarą indelį su sudrėkintu moliniu kačių kraiku budinimui. Gal per mėnesį pabudo, pradėjo augti, ale kaip juos pasodinti? Net jei užkasčiau pilnai substrate, vis tiek nebūtų gerai, nes pradėjusios augti šaknys iškeltų augalo gumbelį lauk. Ir galiausiai radau sprendimą. Prie medinio pagaliuko priklijavau pernykštes šaknis (jos šiaip ar taip jau sudžiūvusios ir augalui nereikalingos, tad ir nieko tokio, jei nupus nuo priklijavimo). Tada teliko susmeigti pagaliukus į substratą, kad augaliukai siektų jį, ir šiek tiek apkasti tas naujutėles šakneles, kad nedžiūtų. Ne visus pavyko pritvirtinti taip, kad naujas ūglis būtų dangun, o šaknytė žemyn, bet vis geriau, nei nieko. Dabar galima bus stebėti, kiek per šiuos metus sugebės paaugti. Ir po kokių 10 metų gal net ir žydėjimo dydį pasieks.
Slogaa wrote: ↑Wed Apr 25, 2018 11:46 amTeorinės žinios:
Kačių kraikas yra bentonite molis, kuris šlampant - sulimpa, taip sulaikydamas drėgmę vienoje vietoje. Sulipęs jis tampa kietu kamuoliu. Dėl to nemanau, jog sodinimas VIEN į jį yra gera mintis.
Tarp žmonių, bonsajų tematikoje, vyrauja didžiausias šio molio mitas - jog jis atstoją bonsajinę akadama. Kainuoja pigiai, panašiai atrodo. Tačiau tai tik mitas, nes vienas blogiausių katyčių tualeto minusų - jis labai neilgaamžis ir greit suįra į dulkes. Suiręs kenkia medžiam. Aš pati asmeniškai šio molio niekur nenaudoju, dėl to neturiu praktinių žinių.
Seramis visiškai kita, tinkama naudoti medžiaga.
Urze wrote: ↑Wed May 30, 2018 8:59 pmEksperimentas su miniatiūrinių keikių sodinimu pritvirtinus prie pagaliukų pavyko - augaliukai įsikabino ir per mėnesį puikiai ūgtelėjo. Tik vienas, kuris buvo aukštyn galva, dar svarsto, ar augti, ar galus atiduoti. Nuotraukoje - ūgliukai, kurie yra arčiausiai pagaliukų. Kiti ūgliai iš didesnių keikių išaugę.
Relax wrote: ↑Mon Oct 01, 2018 12:45 pmTaigi, pirmoji pažintis su Tunija. Patinka šita man nendrė. Augimo tempas įspūdingas. Buvusi šeimininkė labai pasistengė "įskiepyti" jai mūsų sezoniškumo ritmą. Užsiauginus po paskutinį lapą, orams pradėjus vėst, pradėjo atsisakyt lapų. Pradėjo geltonuot nuo apatinių ir krist, bet kas būna gerai, visada atsitiks kažkas blogai. ERKĖS!!! Ir iš kur jų pasisėja atvėsus orams... Stovi jau nelaistoma, kartu su cimbidžiais šiltnamy. Ant kitų augalų nematyt, bet turbūt dėl to, kad jie gavę puikiai veikiančios chemijos. Todėl nieko nelaukęs pavaišinau ir tuniją ja. Užteko karto, kad per 5 dienas jų nebesimato, bet matosi pasekmės kaip gerai ja papuotavo. Gerai, kad lapai jau nelabai reikalingi, patys būtų tuoj nukritę. Dabar dar atidžiai stebiu ar reikės pakartotinai ją pavaišint chemija.
Ką kitų veikia? Ar jau jaučia rudenį?
Urze wrote: ↑Mon Oct 01, 2018 12:53 pmO taip, šita "nendrė" turi savo aštuonkojų čiulpikų gerbėjų ratą. Gerai tai, ķad numeta lapus su visom erkėm. Bet augimo sezonu ją reikia labai prižiūrėt ir periodiškai apdorot jei ne akaricidais, tai bent kitokiom, natūraliom priemonėm ar muilinu vandeniu. Maniškės kol kas dar žaliuoja, bet augimas jau senokai sustojęs. Laikau namie, vėsumos negavo, laistau, bet nebetręšiu, tad jai dar žaliavimo sezonas.
Kiek patys mažiausi ūgliukai užaugo, kur buvo įtvitinti su pagaliukais?
Relax wrote: ↑Mon Oct 01, 2018 1:00 pmPas mane kažkur slypi problema. Atėjus rudeniui būtinai iš kažkur išlys erkės.
Patys mažiausi- turi savo reikalų, gyvena jie ten apačioj kaip nori, kas keikį auginasi, kas šaknis auginasi ir lipa iš vazono. Vėliau pamatuosiu kokį ūgį pasiekė, bet dauguma tai gal tokie patys kokius palikai
Urze wrote: ↑Mon Oct 01, 2018 6:33 pmTemos paįvairinimui - šių metų augimo nuotraukos. Kaip pabudo vasario pradžioje, kaip atrodo pradėjusios augti akutės, kaip pradžioj ūgliai krypsta link lango gaudydami grįžtančios saulės spindulius ir iki kokio dydžio užaugo. Šįmet tokio pat aukščio kaip ir pernai. Nežydėjo. Tręšiau kiek rečiau nei pernai, gal dėl to. O gal ant pietinės palangės jai vis tiek per mažai šviesos, o gal paros temperatūrų skirtumų jai reik pražydinimui.
Urze wrote: ↑Tue Oct 02, 2018 9:23 amŠiais metais kelis keikius pradėjo auginti pačiose senųjų stiebų viršūnėse jau pavasarį (paprastai didžioji jų dalis pradeda augti jau rudenį). Nors ši vasara buvo tikrai labai karšta, bet keikiai vis tiek užsiaugino įspūdingas, šakotas šaknis. Visos kaip susitarusios bėgo nuo lango, kad mažiau jas džiovintų tiesioginė saulė. Su vienu eksperimentavau. Pavasarį įkišau jo šaknis į užspaudžiamą maišiuką su substratu (arklio "auksas", molinis kačių kraikas ir biohumusas) ir palikau jį ant senojo stiebo, po truputį laisčiau. Norėjau pažiūrėt, ar užaugs didesnis nei kiti keikiai, esantys plikomis šaknimis. Nors jie visi dar žaliuoja, bet kaži ar jau smarkiai per mėnesį vegetacijos bepasikeis, tad rezultatai matosi jau dabar - "pasodintasis" keikis čiut ilgesnis, jo stiebo pagrindas čiut storesnis, bet didelio skirtumo nėra.