Kad nemažai daliai epifitinių orchidėjų sveika leisti šaknims pradžiūti ar net išdžiūti tarp laistymų, tai tikrai pritariu. Tą pradėjau taikyti po visų tų Jūsų minėtų prieš kelis metus vykusių diskusijų. Anksčiau stengdavausi palaikyti tolygią drėgmę vazonuose ar ant blokų ir rezultatai buvo prastesni, ypač po žiemos sezono. O dabar su pradžiūvimais ar net išdžiūvimais tikrai sėkmingiau peržiemoja. Tik reikia atsižvelgti į konkrečią rūšį ar hibridą, nes yra ir tokių, kurioms šaknų išdžiūvimas yra peilis po kaklu (pvz., miniatiūros iš rūkų miškų).
Na, šitam teiginiui nepritariu, nes jei orchidėja jau užsikrėtusi, tai smarkus vandens ribojimas tik sukelia papildomą stresą, silpnina augalo imunitetą ir lengvina infekcijai plitimą. Net jei šaknys sausos, augalo audiniuose, kur ir įsikuria ši infekcija, vandens yra. Taigi perdėtas džiovinimas infekcijos nesudžiovina.
Prevencinė priemonė nuo užsikrėtimo yra saugojimas, kad infekcija nepasiektų augalo. O pasiekti gali per:
- užkrėstą vandenį,
- nedezinfekuotus įrankius, vazonus, kitus paviršius ir substratus (kai naudojama kitam augalui tas pats substratas),
- nedezinfekuotas rankas, kai čiupinėjami ir krapštinėjami augalai vienas po kito,
- čiulpikus kenkėjus,
- per ventiliatoriaus/vėjo pučiamą orą.