Lietuviški gegužraibiniai augalai

Pleione, Calanthe, Bletilla ir kt. rūšys bei hibridai

Moderators: Urze, EvaJa, Ramsis, Šilingė, mozaika

User avatar
mozaika
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 538
Joined: Sun Oct 18, 2020 4:09 pm
Location: Kaunas (anapus upės)

Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by mozaika »

MrGreen wrote:
Fri Jun 01, 2012 8:28 am
Platanthera bifolia
184963895_24fd66366f_z.jpg
184963895_24fd66366f_z.jpg (76.01 KiB) Viewed 3226 times
Kvepia tikrai labai skaniai, panašiai kaip Aerangis genties orchidėjos :D
Musėkautas wrote:
Wed Jul 18, 2012 8:30 pm
Šiemet kaip ir kasmet aplankiau savo Epipactis helleborine "darželius"
Augalu daugiau nei pernai, bet mažiau nei užpernai. Skirtingai nuo praeitų metų, žolė nušienauta pakelėje nebuvo.
Ir labai daug amarų ant žiedynkočių.
P1050217.JPG
P1050217.JPG (119.11 KiB) Viewed 3226 times
P1050219.JPG
P1050219.JPG (82.27 KiB) Viewed 3226 times
P1050222.JPG
P1050222.JPG (88.36 KiB) Viewed 3226 times
P1050225.JPG
P1050225.JPG (112.24 KiB) Viewed 3226 times
P1050226.JPG
P1050226.JPG (206.56 KiB) Viewed 3226 times
Ramsis wrote:
Wed Jul 18, 2012 9:46 pm
Jogaila ppasakok, kokioje ten jie aplinkoje auga, koks galėtų būti dirvožemis, ar yra šalia beržų, koks saulės apšvietimas. Ir ar būsi dar šiais metais toje vietoje?
Musėkautas wrote:
Wed Jul 18, 2012 10:34 pm
Pakelėj. Kelias kryptim "rytai-vakarai". Epipactis lokalizuojasi toje pakelėje, kurios ekspozicija į pietus. Visiškai pakelėj, smėliukas-žvyriukas, gležna žolė, samanėlės, meškapėdės. Buvo ir priešingoj kelio pusėj, ant sankryžos, kur miškas nuo pietų neužstoja (nors vasarą man atrodo jokio skirtumo - kai saulė aukštai pakyla, "kepa" abi kelio pusės). Bet ten šalia laukas ir kažkurį rudenį ties šių orchidėjų sąžalynais buvo sukrauta didžiulė mėšlo krūva. Mėšliukas tokis šviežias, be pakratų, nuo lietaus visa "sunka" taip ir tekėjo orchidėjų pusėn. Dabar ten toks veislinis sultingas varputis auga, kitokios žolės neaptiksi. O pietinės ekspozicijos pusėj pernai buvo pakelė nušienauta. Tai išliko tik tie, kurie arčiau miško buvo įsitaisę. Šiemet dar matosi žoliapjovė nepraėjus, bet ir žolė ne kokia. Gal kai palis, žolė suaugs, nušienaus ir šiemet. Žinoma, kad ten dar ne kartą važiuosiu. Bet į kompaniją nieko neimsiu. Laikausi tradicijų grybingų viečikių neišdavinėt :)
Ramsis wrote:
Thu Jul 19, 2012 10:02 am
Nea, į grybingas viečikes nepretenduoju, tik jeigu nesudarys sunkumų, gal gali pasiimti ir sekantį kartą foto aparatą ir pafotografuoti tą dirvožemį bei kokie medžiai auga šalia. Sklando nuomonė kad šis epipactis auga prie beržų. Įdomu ar pasitvirtins šį tiesa ir tavuoju atveju.
Musėkautas wrote:
Thu Jul 19, 2012 11:06 pm
Eit į mišką be fotoaparato, tai tas pats, kas į pirtį be vantos :)
Žinoma, spragtelsiu.

O kokių beržų dairytis ir kokiu atstumu? Taip nesu įsitikinęs visiškai, bet kad nėr ten jokių beržų (ir nei raudonikių, nei lepšiukų su žiburiu nerasi). Pušys, kadagiai, eglių "salos".
andriuxplind2 wrote:
Fri Jul 20, 2012 6:35 am
Pas mane kaime šis skiautalūpis auga kartu su pelkiniu skiautalūpiu, o tose vietose aplink vien karklai ir juodalksniai :think: :scratchheadyellow: Beržais nei nekvepia
Musėkautas wrote:
Sat Jul 21, 2012 10:14 am
Dar vienas pasivaikščiojimas po laukinių orchidėjų gėlynus.
Eglynas, pro kurį teka upelis. Na, paparčiai ten, kitos samanos, šiek tiek žolynų, upelio užutekiuose kiminai. Ir... aukštoji gegūnė (jei neklystu)
P1050421.JPG
P1050421.JPG (148.15 KiB) Viewed 3226 times
P1050429.JPG
P1050429.JPG (72.92 KiB) Viewed 3226 times
P1050437.JPG
P1050437.JPG (140.17 KiB) Viewed 3226 times
P1050439.JPG
P1050439.JPG (147.91 KiB) Viewed 3226 times
P1050451.JPG
P1050451.JPG (106.73 KiB) Viewed 3226 times
P1050454.JPG
P1050454.JPG (161.43 KiB) Viewed 3226 times
P1050474.JPG
P1050474.JPG (59.7 KiB) Viewed 3226 times
P1050484.JPG
P1050484.JPG (185.76 KiB) Viewed 3226 times
Visa tai - pačiuose Juodšiliuose, taigi ir "kultūrinės" veiklos pėdsakai į peizažą nori nenori įsipaišo. Čia pat šalia upelio ir orchidėjų augimviečių - laužavietės, šiukšliavietės.
P1050485.JPG
P1050485.JPG (150.74 KiB) Viewed 3226 times
O va kur pradingsta nusenę katinai ir šunes. Kiek nejaukoka tarp tų apgraužtų gyvūnų skeletų slankioti, bet ilgainiui akis apsipranta :)
P1050491.JPG
P1050491.JPG (78.95 KiB) Viewed 3226 times

Na, turbūt peizažą aprašiau visapusiškai :)
Bet šiaip upelio slėnio vaizdelis neblogas (tik rytas fotografavimui buvo kiek per daug drėgnas ir miglotas)
Urze wrote:
Sat Jul 21, 2012 10:23 am
Iš savo šiųmetinių klajonių pastebėjau, kad auštosios gegūnės tikrai mėgėjos gerokai užpavėsintų šaltiniuotų vietų, kur einant po kojomis čepsi (kai trauki koją iš šalto dumblo, girdis čepsėjimas :D ).
Musėkautas wrote:
Thu Aug 02, 2012 11:37 am
Taigi, Epipactis helleborine augimo aplinka iš arčiau:

Pakelės miškas
Image

Žemė po kojomis
P1050548.JPG
P1050548.JPG (169.9 KiB) Viewed 3226 times
P1050551.JPG
P1050551.JPG (176.68 KiB) Viewed 3226 times
P1050552.JPG
P1050552.JPG (179.39 KiB) Viewed 3226 times
iron wrote:
Sat Aug 04, 2012 1:17 pm
Vaikai grįžę iš Lietuvos pajūrio parvežė nuotraukų. Ir jie, ir aš manau, kad tai gegužraibinis augalas. Čia pervertusi tokio lyg ir neradau. Taigi, pasakykit, kas čia.
IMG_1037.JPG
IMG_1037.JPG (143.12 KiB) Viewed 3226 times
MrGreen wrote:
Sat Aug 04, 2012 2:06 pm
gražus augalas Iron, čia yra Tamsialapis skiautalūpis (lot. Epipactis atrorubens)
Mestė wrote:
Thu Jan 31, 2013 4:31 pm
esu skaites jogailos "medalio puses" del retu augalu imimo is gamtos, ir auginima namie, as asmeniskai palaikau ta puse, kad augalu paimimas ir dauginimas namie, yra tiesiausias ir uztikrintas kelias link retu augalu issaugojimo, jug ar kas ims orchidejas is gamtos, jei laisvai gales pirkti, ar gauti mainais?(zinoma atsizvelgiant i tai, kad augalus reikia auginti, o ne marinti)
Mestė wrote:
Thu Jan 31, 2013 7:07 pm
Šilingė wrote:Meste, kaip tik daug žmonių mąsto paprasčiau - kam pirkti, jei galima pasirauti laukuose :poke:
na gal, bet vistiek jei reti augalai bus dazni kaip darzeliu augalai, tada jiems nebebus gresmes isnykti, as tai uz retu augalu imima(zinoma ne visas pievas israuti, bet 1-2 augalus) na bet aisku nemarinima, o tinkama prieziura, bei platinima :D
Mestė wrote:
Thu Jan 31, 2013 7:14 pm
beto pagalvokime ir apie tai, kad beveik(o gal ir visos) tropines orchidejos yra retos, tai taip iseina, kad mes visi nusikalstam jas augindami :question: be musu auginimo, kaikurios ju rusys jau butu likusios tik prisiminimais, tad pagalvokite apie tai. jei gerai prisimenu, silinge, jus auginate lepanthes-nepeprastai retas orchidejas(gamtoje) bet kaip kambariniai augalai jos populiarios, tad joms isnykimas(bent artimiausiu metu :think: ) negresia :D
Urze wrote:
Thu Jan 31, 2013 7:18 pm
Didesnis gegužraibinių išlikimo gamtoje užtikrinimas yra jų buveinių ir pačių augalų jose išsaugojimas. Jei paimsi vieną augalą iš gamtos ir jį dauginsi, genetinis fondas bus labai skurdus, dėl ilgalaikės savidulkos prastėja augalų gyvybingumas, todėl po kiek laiko tokie dirbtinėmis sąlygomis padauginti augalai užsilenks. Todėl greit prisireiktų daugiau augalų iš gamtos, o kas pasakys, kada jau gana? Gamtoje augalams yra didesnė kryžminio apdulkinimo, kuris užtikrina išlikimą ir gyvybingumą bei sveikatą, galimybė, o paimdami iš gamtos augalą kaip tik sumažiname visos populiacijos šansus išlikti. Todėl aš esu prieš gegužraibinių augalų ėmimą iš gamtos - tiek Lietuvoje, tiek ir kitose šalyse. Dėl to pradėjau atsakingiau rinktis tiekėjus, iš kurių perku augalus, nes, pasirodo, ne vienas prekiauja iš gamtos išvogtais, o ne laboratorijose užaugintais augalais. Kaip Šilingė rašė, kam pirkti, jei gali pats išsikasti. O dar jei paskui parduosi, tai visai pelnas. Taip ir išnyksta orchidėjos gamtoje, lieka tik kolekcijose, kur ne tik auginamos, bet dažnokai ir numarinamos būna. Nukapot nagus tokiems "orchidėjų išsaugotojams veisiant dirbtinai". :axechase:
Ramsis wrote:
Thu Jan 31, 2013 8:04 pm
Ir kita pusė, dabar visi pradėkim stengtis taip išsaugoti augalus, na gerai apie tropinius čia nekalbėkim, paimkim savus lietuviškus. Nuvažiuojam visi į Čepkelių rastą, na kiek čia mūsų, apie 400 forume yra, išsikaskim kiekviens po gegūnę (kaip suprantu tai laaaaaaabai didelė viena populiacija), parsivežkim namo ir susisodinkim kiekvienas į savo gėlynus. Ir kuo viskas baigsis :question: ogi tuo kad kokia 90 proc. šių augalų žus, nes netiks jiems sąlygos, dirvožemis, drėgmė, ir t.t. likusius 10 proc turėsim paauginti kokius 5-15 metų ( o kartais, kai kuriems augalams, tai siekia ir šimtmečius) kad juos galėtume dalinti ir taip padauginti.
štai ir rezultatas: tie 400 augalų galėjo sau augti, daugintis ir plisti. O mes visą šitą "saugojimą" atstatytume tik po gero gabalo metų, jau nekalbant apie tai kiek jie pasidaugintų per tą laiką likę gamtoje.
Na gerai, suprantu aš tą norą turėti orchidėjų ir savo gėlyne. Tačiau įsigyti privalome tik legaliai išaugintus augalus, nepirkti iš neaiškių asmenų, įtartinų firmų. O visu šiuo dauginimu turi rūpintis specialistai, jie žino kaip tą daryti, kaip auginti, kaip prijaukinti augalus mūsų gėlynams.
Juk nepaslaptis kad daugelis augalų būtent taip ir buvo išsaugoti.
O jeigu labai norite prisidėti prie apsaugos, tai galite tai padaryti labai paprastais: aptikus augalų auginvietę, neleisti jai uželti krūmais, medžiais, aukšta žole, pakanka tik vieną kartą metuose nušienauti pievą reikiamu metu, ir tos lietuviškos grožybės atsidėkodamos žydės ir dauginsis dar daugelį metų.
Mestė wrote:
Thu Jan 31, 2013 9:08 pm
na tai taip, butent todel ir sakiau kad reikia augalus auginti, o ne marinti, tad reikia apsisviesti pries perkant ar kitaip isigijant laukines orchidejas, bet gi dauguma zino, kaip skursta lietuvos pelkes ir kitos naturalios buveines del tarsos ir kt. bet jei vienas protingas augintojas paimtu tas kelias laukines, ir kazkaip pripratintu jas gelynams, tada seklas augintu laboratorijoj, ir pardavinetu auginius, tada ir gamtoje jos ramiai augtu, ir gelynuose, as pats turiu klumpaite, kuri isvaizda labai primena musiskes placialapes, bet tai hibridas
O-manė;) wrote:
Thu Jan 31, 2013 10:41 pm
Šiaip pilnai pritariu Urze'i. Ir brakonieriams :viking: O kai anksčiau, orchidėjų medžiojimo įkarštyje, išveždami iki paskutinio augalėlio, europiečiai prisidėjo prie kai kurių orchidėjų išnykimo, tai išvis siaubas.
Bet ką daryti, kai dėl tokių žmoniškų veiksnių kaip urbanizacija, žemės ūkio veika ir kt., naikinamos natūralios augimvietės. Ne kartą teko girdėti apie esančias prie išnykimo ribos ar gal jau išnykusias orchidėjas - Madagaskare, Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Ir kai vietiniai entuziastai prieš pat pradedant įvairioms statybom rengia ekspedicijas ir skuba nurinkti retas orchidėjas, kad po to įkurdintų jas saugiose vietose - draustiniuose, nac. parkuose, savo pačių privačiuose valdose.
Tai tada, aš už tokius darbus. Ir dar, pvz., už tokius augintojus :D
... visit a Masdevallia coccinea reserve run by my friend Luis Eduardo [Those are his babies all around him Masdevallia Coccinea], Arturo and Padre Pedro Ortiz. It is located near Guasca, a town in eastern Cundinamarca about 1 1/2 hours from Bogata'. He has many acres of high elevation cloud forest and luckily today the clouds were over our heads so we could see. Normally the woods here appear like this when the clouds are low. Luis Eduardo asked us to walk a path from his cottage to see his naturalized plants. Masdevallia coccinea is a small to medium sized terrestrial plant with a giant red to yellow flower that is held 12 to 16" above the plant. A grouping of a few is impressive. Imagine looking in all directions and seeing 1000's, that is Luis Eduardo's creation, every diection you can look, in and among the trees, up and down the slopes are flowers, red, yellow, orange and the rarest, white. All the Masdevallia coccinea that he has on his property have been planted by him or his helper. He bought a large collection several years ago with the thought of selling them but within a month of buying them they all bloomed en masse and he thought he should plant them instead of keeping them in pots and start an orchid preserve [Left to right, Luis Eduardo, Myself and Father Pedro Ortiz] .
cituota iš čia http://www.orchidspecies.com/colombia06.htm

Bet ... :shock:
[Oh.gif] :OMG:
Ramsis wrote: ... dabar visi pradėkim stengtis taip išsaugoti augalus ... Nuvažiuojam visi į Čepkelių rastą, na kiek čia mūsų, apie 400 forume yra, išsikaskim kiekviens po gegūnę ... parsivežkim namo ir susisodinkim kiekvienas į savo gėlynus ...
:Hmmmm: kaip sakoma ... gerais ketinimais kelias į pragarą grįstas ;)
p.s. nebent mūsų gelynai būtų pačiame Čepkelių raiste :D, bet ir tai klausimas, kiek išgyventų [galvoju.gif]
Urze wrote:
Fri Feb 01, 2013 7:45 am
Mestė wrote:bet gi dauguma zino, kaip skursta Lietuvos pelkes ir kitos naturalios buveines del tarsos
Natūralios Lietuvos gegužraibinių buveinės pirmiausiai skursta ir nyksta dėl elementaraus užžėlimo krūmais ir mišku. Anksčiau, prieš 50-100 metų, visas pamiškes, paupius ir net pelkynus "išgrandydavo" šieno ieškodami, tad pievos neužželdavo krūmais ir gegužraibiniai džiugiai jose augo. Po Nepriklausomybės paskelbimo smarkiai krito laikomų galvijų skaičius, dėl ko mažiau ir žolės/šieno reikia, dėl ko ir mažiau šienaujama, rezultatas - nyksta pievos ir jų augalai.
Antroje vietoje - hidrologinio rėžimo pakeitimas (melioravimas vis dar daro neigiamą įtaką šiems augalams). Palyginus su šiomis dvejomis problemomis, tarša daro daug menkesnį poveikį.

Geriau nusipirkti ožką ir ją ganyti kokioj drėgnoj pamiškėj ar palei upę arba kas 1-2 metus, kaip Ramsis rašė, nušienauti nebeganomas pievas - va taip tikrai padėsi išlikti Lietuvos gegužraibiniams augalams. Bet tik ne imdamas juos iš gamtos ir bandydamas dirbtinai dauginti. :snooty: Kad toks dauginimas būtų sėkmingas, reikia daug mokslinių žinių ir įrangos. Be to, dirbtinai išauginti ir puikiai augantys augalai, perkelti į gamtą, gali staigiai nunykti, nes jie nėra prisitaikę prie natūralių sąlygų. Tokių bandymų jau ne vienas yra, gali daugiau pasiskaityti. Tad toks dauginimas būtų daugiau žmogaus įgeidžių patenkinimas nei reali pagalba gamtai.
Musėkautas wrote:
Fri Feb 01, 2013 1:15 pm
Nu kas per diskusijos karštumas ;) Tai prie to čia mano visiškai retorinė replika: vat man tai tikrai įdomu pasidarė, kiek iš mūsų čia tų 400, esančių forume, turim ne tai kad po ožką, bent jau ėdrią jūrų kiaulytę ar triušių porelę, kuri drėgnas pamiškes nukramsnoja, ar (kas paprasčiau) esam apšienavę bent kartą per gyvenimą bent vieną krūmais beapželiančia šlapią pievą? [Baksnoju] Nors visi žino, ką reikia daryti, bet padaryti tai turi "kažkas" (kokie ES struktūriniai fondai ar kitos mistinės "struktūros").

Šiaip vienas "į šalį" pavyzdys (gal ir buvau jį jau kažkur minėjęs, nepamenu), kaip išliko tam tikrų augalų genofondas vien todėl, kad juos ėmė auginti žmogus - citrusiniai augalai. Daugumos rūšių natūraliai beaugančių nė su žiburiu Žemėje nerasim.

O kaip pasiteisins ta rūšių genofondo išsaugojimo praktika, kai imam kokį augalą, meristeminiu būdu pridauginam ir išsidalinam visi po fliancą per visą Žemės rutulį, pamatysim vėl gi po kokio šimto metų (per tą laiką juk dar reik spėt natūralias augimvietes sunaikint [Geda2] ). Bet žinoma, paimt ir išsaugot mėgintuvėliuose ar vazonėliuose ant palangių gali būti gerokai paprasčiau, nei iš tų išsaugotų po to vėl "kažkada, kai vėjas pasikeis" atstatinėt natūralias populiacijas :idea:

Šiaip tai visada būtent tą turėjau omeny, kad paimt iš gamtos augalus ar jų dalis turi profesionalai ir tik tais pažangiais "greitaeigiais" metodais pridauginę laboratorijoj augalų, pradėt jais prekiaut ar dalint (pvz., po botanikos sodus) - o ne stvarstyt ir kapstyt kiekvienas kas tik susimąstęs tai kokį skiautalūpį, tai šilagėlę, na, kas po akim ryškaus neįprasto pasimaišo (nors visada gali pasitaikyt gyvenimiškų išimčių [svilpauju] ).
Urze wrote:
Fri Feb 01, 2013 1:52 pm
Jogaila wrote:vat man tai tikrai įdomu pasidarė, kiek iš mūsų čia tų 400, esančių forume, <...> esam apšienavę bent kartą per gyvenimą bent vieną krūmais beapželiančią šlapią pievą? [Baksnoju]
Aš esu. :) Ir ne kartą, ir dar kartosiu. Fantastiškas jausmas, kai kitais metais po talkos pelkutėje, kurioje jau kelis metus tik po vieną kitą gegužraibinį teišlįsdavo, pamatai, kad ištisas jų miškas išdygęs! :w00t: O ožkų/avių būrys, besiganantis po mišką ir pamiškes ir paupius yra viena iš svajonių. [taip.gif]
andriuxplind2 wrote:
Sat Feb 02, 2013 9:57 am
Saugojau ir aš gan didelę blandžių populiaciją pas save kaime, kol neatvažiavo miško savininkai ir miško neišpjovė, nesuarė ir nepasodino eglučių jaunuolyną... :yuck:
Musėkautas wrote:
Sat Feb 02, 2013 10:07 am
Vat tai ir turėjau omeny ankstesnėje žinutėje - mes ne tik turim spėt sukišt kai kurių rūšių genofondą į mėgintuvėlius, bet ir sunaikint natūralias augimvietes. Juk kitaip šitas išsaugojimas neturi jokios prasmės. Kaip tai nežmoniškai žmogiška :lol:
Olivija wrote:
Mon Apr 15, 2013 2:05 pm
skiautalupis wrote:Sveiki,
Jau praėjo bemaž pora metų nuo straipsnelio "Lietuvos orchidėjinikų draugija – mums rūpi ir lietuviški gegužraibiniai augalai" pasirodymo. Gal galima būtų sužinoti, kaip sekasi auginti Lietuvoje padaugintas plačialapes klumpaites (Cypripedium calceolus). Ar augalai buvo dauginami vegetatyviniu būdu, ar iš sėklų ? Gal yra bandymų sudaiginti ir kitų genčių atstovų ?
Dėkui
augalai buvo dauginti iš sėklų. Dalis dar yra flaskuose (), kita dalis išsodinta. Bet kaip žinom, po išsodinimo jos kurį tai laiką (1-4metus) gali gyventi savo požeminį gyvenimą... Gal labiau link vasaros bus daugiau aiškumo, kaip peržiemojo daigai savo pirmą žiemą žemėje.
Relax wrote:
Thu Jun 06, 2013 3:23 pm
Šiandien miškely kaifavau nuo blandžių kvapo. Pernai kai mačiau tai tik kokių 10. Šiemet tam pačiam miške, tik kitoj vietoj visą pieva lietuviškų afrikiečių.
Noriu blandžinių kvepalų :mrgreen:
Relax wrote:
Tue Jun 11, 2013 9:59 pm
O šiemet mano žinomoj vietoj kiaušinines dviguonės nėra :no:
zozolyla wrote:
Wed Aug 14, 2013 4:44 pm
O aš šiemet nuvažiavusi aplankyti lietuviškųjų orchidėjų plantacijos neberadau :no: Pernai stebėjausi,kaip gali būti tiek daug tokioje lankytinoje ir judrioje pievoje,o šiemet nieko nebeliko.Ėjau klupščia ,kaip Olivija sako,po kelis kartus ir nieko...
skiautalupis wrote:
Mon Oct 21, 2013 8:57 pm
Žinau keletą apleistų ir gan sparčiai nykstančių pievų, kuriose auga viena ar kita gegužraibių (Orchis) rūšis, tad pastaruoju metu karts nuo karto iškyla klausimas ką su šiomis žiniomis daryti. Galvoje sukasi trys variantai:
1. Nedaryti nieko. Būtų pats pigiausias, lengviausias ir sveikatai palankiausias.
2. Pranešti tam tikroms institucijoms ir tikėtis, kad jos imsis šių augalų apsaugos. Būdas sveikatai nekenkia, jei žemės savininkas nesužinos, kas per niekšelis įkišo savo trigrašį ne į savo reikalus. Padėka iš institucijų negarantuota, o ir garantijų, jog augalai bus išsaugoti, nėra.
3. Nepranešti niekam ir gelbėjimo darbus atlikti savo nuožiūra. Gali būti labai brangus užsiėmimas finansine (jei kas pričiuptų), o tuo pačiu ir sveikatos prasme. Teigiamas rezultatas nėra garantuotas, bet esant tam tikroms žinioms ir darbą atliekant su meile, augalų prigijimas ir augimas naujoje vietoje būtų visiškai patenkinamas. Padėkos laukti neverta. Netgi atvirkščiai, verčiau niekam apie savo 'žygdarbį' neprasitarti.
Laimė, iki pavasario dar toli, laiko pagalvoti yra :)
Ramsis wrote:
Mon Oct 21, 2013 9:56 pm
Visų pirmiausiai augalų apsaugai šiuo metu Lietuvos valstybė neskiria beveik jokių lėšų, neaišku ar čia blogai ar gerai. Be to, su ta apssauga pas mus, irgi, neapsprętai perdedama, kas gali nutikti įsikišus gamtos apsaugai, na pasvarsčius gerų geriausiu atveju, tą teritoriją gali paskelbti saugoma, net nekalbu apie tokius terminus kaip rezervatas, draustinis, nac. parkas ir t.t. O čia jau prasideda: teritorija saugoma - vadinasi joje daryti negalima nieko, kuo visa tai baigiasi? Ji toliau sėkmingai apauga mišku, krūmais, tankia žole. Jau negana to, kad čia jau ir yra pirminis gegužraibinių augalų nykimas, toliau tyrinėjant tokių teritorijų keitimąsi galima atkreipti dėmesį į tai, kad suvešejus augalijai, keičiasi dirvožemio sudėtis, nuo pūvančių augalų liekanų storėja dirvožemio sluoksnis, keičiasi jo pH, atsiranda daugiau maistingų medžiagų kurios grandinine reakcija iššaukia dar gausesnį augalijos suvešėjimą. Žodžiu gegužraibiniai kaip ir pasmergti. Bet...nurašyti jų tikrai neverta. Mumriko aprašyta situacija apie išmaurotą pievą šalia jos namų, gali būti visai ne tokia baisi, kiek man žinoma, po tokių drastiškų veiksmų, po kelių metų, jeigu ten neprasidės statybos, toje pievoje gali būti orchidėjų rojus :!: neduos man meluoti kolegos, mums yra žinomas vienas atvejis kai draustinio darbuotojai neapsikentę su apaugančiais vieno raisto krūmynais, tiesiog slaptai juos padegė, po kelių metų toje vietoje įvyko sprogimas, jau nekalbant, kad spanguolės pasak jų ten užaugo "trimis aukštais" tačiau į sau gimtas vietas sugrįžo orchidėjos, šilagėlės ir kiti jau seniai nurašyti augalai.
Žodžiu, uždaras ratas, iš kitos pusės ką tokiu atveju daryti? Gelbėjant augalus persodinimu prarandam tos teritorijos augalų genofondą, kaip tik, visai neseniai, rinkau panašią informaciją straipsniui, ir pasidariau šiokias tokias išvadas. Žinoma jos yra tik mano, todėl gal būt mane pataisys didesnę kompetenciją šiuo klausimu turintys forumiečiai:
Žodžiu cituoju save iš būsimo straipsnio: ( tikrai nesusireikšminu, tiesiog su copy/paste vyksta viskas daug greičiau )
"Norint prisidėti prie šių augalų išsaugojimo tiesiog aptikus gegužraibinius gamtoje galima tą vietą pagloboti. Tereiks tik šiek tiek fizinės jėgos, pievą, lanką rugpjūčio viduryje galima iššienauti, iškirsti šešėlį darančius krūmus. Gaudami daugiau erdvės bei šviesos gegužraibiniai tokiose vietovėse tiesiog suvešės, žinoma tai neatsitiks per metus, tačiau prižiūrint tokias vietas metai iš metų - gamta atsinaujina."
ir sekanti citata:
"Žinoma yra ir tokių situacijų kai tenka lietuviškoms orchidėjoms savo auginvietes užleisti keliams, gyvenamųjų namų kvartalams, dirbamos žemės plotams. Ką daryti tokiu atveju?
Kaip padėti išgyventi čia beaugantiems augalams? Juk tikrai ne kiekvienas naujo sklypo savininkas dėl kažkokios "orchidėjos" pasidarys automobilio įvažiavimą kitur. Ką gi, tokioje situacijoje reiktų šiek tiek patyrinėti aplinkybes, galbūt galima iškasti augalus ir pernešti juos į toje vietovėje nenumatytus naudoti plotus. Iškasant augalą su dideliu dirvožemio kiekiu ir neardant šaknų gumulo, jam pakenksite minimaliai, o sodindami netoli buvusios auginvietės paliksite šansą augalui išgyventi, nes išliks didelė tikimybė, kad dirvožemis, jo rūgštingumas, bei visos likusios savybės bus daugiau mažiau panašios į buvusias."

Tad ką daugiau Jums patarti, Daryti/Nedaryti juk pats visas išvadas jau pasidarėt, pasekmes kiek matau irgi suprantat. Dėl gamtos apsaugos instancijų reikalai irgi aiškūs. O ir kiek man žinoma su šiais augalais jau irgi bendraujate. Žinoma, nežinau visos situacijoss, kiek tas žemės savininkas neleistų prašienauti tą pievą, galbūt čia kaip tik naujas užsiėmimas forumiečiams, galbūt kai kas visai norėtų padalyvauti kokioje nors šienavimo talkoje... :)
skiautalupis wrote:
Tue Oct 22, 2013 12:27 am
Tie klausimai pamąstymai buvo labiau retoriniai, diskusijai užvesti. Iš tiesų nemanau, kad bet kuriam iš mūsų vertėtų kasti gamtoje kokią patikusią orchidėją, net jei ir pasirodytų, kad jai ten gresia išnykimo pavojus. Gal tik su dažnesnėmis ir lengviau persodinamomis (tokiomis kaip Epipactis palustris, Dactylorhiza baltica ar D. incarnata) galima būtų paeksperimentuoti, tuo labiau, kad šios ir darže puikiai jaučiasi ir net sugeba pasidauginti vegetatyviniu būdu. Pats labiau linkstu prie to, kad auginimas iš sėklų yra vienintelis teisingas kelias mūsų laukinukėms dauginti, ir net tokiam atgrubnagiui kaip aš, panašu, yra įkandama :) Šią vasarą buvau pasinėręs į kitus darbus, bet vienas pelkinis skiautalūpis iš pavasarinių eksperimentų naudojant gerokai nešviežias sėklas, stiklainyje sudygo :)
Nušienauti svetimą pievą ar jos gabalėlį turbūt būtų sprendimas, tačiau panašu, kad laikinas, nes niekada nežinai, kada savininkas sugalvos iš tos pievos padaryti ką nors visiškai nepievišką. Geriausia, jei tas savininkas būtų toks pats entuziastas kaip ir visi čia susirinkusieji, bet tokiu atveju gal būtų lengiau entuziastui rasti kur nebrangią pievą ir užsiveisti joje gegūnių pačiam, nei atrasti žaliai mąstantį savininką jau su orchidėjomis pievoje.
Panašu, jog palaikyti pievos stovį, kuris tiktų orchidejoms nėra taip paprasta, nes šienavimas kažkuriuo vienu nustatytu laiku nelabai tinka. Jei šienauti tuomet, kai jos jau barsto ar išbarstė sėklas, sėklas taip pat bus išbarstę builiai, šunažolės, lubinai ir turbūt dar nevienas aukštaūgis. Jei šienauti prieš aniems išberiant sėklas, nukentės ir orchidejos. Dilgėlių, lendrūnų plitimo su vienkartiniu šienavimu nesustabdytume. Krūmų iškirtimas be sekančio atžalų šalinimo, panašu, pinigai į balą. Prieš kokį dešimt metų esu stebėjęs pievą, kurią eilę metų pavasarį kažkas pastoviai nudegindavo. Puikiausiai jautėsi Orchis militaris. Bet pievą deginti šiais laikais gali tik visiškas pamišėlis, nes tai yra labai labai blogai.
Kol kas savoje pievoje bandau sukurti kažką tokio žemažolio, kažkiek panašaus į natūralią pievą ir jau po to vienaip ar kitaip įkurdinti kokią vieną kitą orchidėją. Laimė, dažnesnės jau ir pačios tą pievą atradusios ir ne pirmi metai sėklas barsto, tad už metų kitų gal ir pas mane gausis koks geras 'sprogimas' :)
Mestė wrote:
Tue Oct 22, 2013 8:48 am
Karta buvau zuvinto rezervate ekskursijoj, ten jie pievoj karves augina, kad pieva nuvalgytu, tai ten tiek tu orchideju kai kur, kad net nelaido eiti, kad neismindzioti, nes sunkiai kur koja butu padeti ant ju nelipant, gal karves nevalgo orchideju :think:
skiautalupis wrote:
Tue Oct 22, 2013 1:39 pm
Sunku ką nors komentuoti, pačiam to nemačius, bet drįstu spėti, kad ta pieva yra dar nedegradavusi žemažolė, kurioje builiai, dilgėlės, garšvos, dilgėlės ar net šunažolės ir motiejukai užima tik nedidelę dalį. Neleidžiant apaugti medžiais ir krūmais tokia pieva dar ilgai išsilaikytų ir be ganiavos. Bet tai tik mano subjektyvi nuomonė.
O ar karvės ėda orchidėjas, tai net nežinau :) Gal kas šiuo klausimu daugiau žinote ? Kad šernai mėgsta gumbus patikrinti, tai teko stebėti, bet po tokių patikrinimų neretai augalų tik padaugėja :)
Ramsis wrote:
Tue Oct 22, 2013 8:09 pm
Karta buvau zuvinto rezervate ekskursijoj, ten jie pievoj karves augina,
va čia ir buvo esminis teiginys, negana to, kad galvijai suėda didesnę dalį žalios masės, neleisdami jai užgožti jautresnių augalų ( patikėkit, karvės nuėda ir orchidėjas ) jie savo kanopomis dar ir praardo žemėss paviršių, kas padeda įsitvirtinti ir orchidėjų sėkloms. Todėl seniau kai gyvuliai buvo ganomi lankose, šaltiniuotose pievose ( jų arti neišeidavo ) raistuose, miškuose orchidėjų tikrai nereikėdavo įrašinėti į jokias Raudonasias knygas. Nuėsdami orchidėjas jie padarydavo daug mažiau žalos nei apleitos vietovės.
Dabar dėl šienavimo prieš žydėjimą ar po jo, neturite užmiršti kad orchidėjų sėklos pirmiausiai sudygsta po žeme, ten kol išlenda pirmieji lappeliai jos praleidžia kelis ar keliolika metų, todėl nušienavus pievą prieš žydėjimą ar žydėjimo metu padarote tik mažą žalą prarasdami šių metų derlių, tačiau padedate įsitvirtinti ir sutvirtėti ankstenių metų augalams, kurie gaudami daugiau erdvės pasinaudoja galimybe suvešėti.
Dėl šių dviejų priežasčių kaip ir sakiau Mumriko atveju, gali būti labai palanku orchidėjoms.
Dar klausimas, kaip tie orchidėjukai auga mėgintuvėliuose, tai jiems nereikia kažkaip imituoti šalto žiemojimo periodo?
reikia ir jis daromas
prastą, nederlingą, šaltiniuotą pievą
Žodžiu, kuo prastesnė- tuo geresnė?
ne visais atvejais, yra visokių orchidėjų, todėl turi pats nuspręsti ko nori, nes Lietuvoje turime gegužraibinių kurie tiesiog puikiai auga ir pamario kopose.
Kad šernai mėgsta gumbus patikrinti,
tikra tiesa, nes dauguma gumbų yra saldūs ir gana maistingi, o padaryta žala kartai būna labai didelė. Vienais metais keliaudami po pelkes iš gan padorios populiacijos aptikom tik kelis žydinčius augalus, visai šalia mėtėsi nukasti orchidėjų stiebai, šernai buvo pasidarbavę vos naktį prieš žygį.
skiautalupis wrote:
Fri Oct 25, 2013 6:40 pm
2009 augusią vieną mažąją gegužraibę (Orchis morio) pradraskė šernai.
Šiandien patikrinau ir radau bent 4 kitąmet žydėsiančias ir 3 jaunas.
orchis morio.JPG
orchis morio.JPG (237.14 KiB) Viewed 3226 times
skiautalupis wrote:
Fri Oct 25, 2013 8:14 pm
Mestė wrote: O kaip dėl tų beržų, matomų fone? Jie saulės vasarą netemdo orchidėjoms?
Kai kurioms šviesos pakanka. Orchis morio turbūt neaugtų, bet nemažai daliai kitų tai nebūtų problema. Jei konkrečiau, tai ten ar panašiomis sąlygomis auga Epipactis palustris (nors jam tai drėgmės daugiau reikėtų), Platanthera bifolia ir Dactylorhiza baltica. Listera ovata ir Epipactis helleborine auga dar didesniuose pavėsiuose.
Mestė wrote:
Tue Jan 07, 2014 9:35 pm
Esu radęs kitoj vietoj (žemaitijoj), kuri buvo ketinama apsėti kažkokiais rugiais ar pan. (dabar jau apsėta) tai aš iš ten viską, ką radau išsikasiau ir pasiėmiau pas save. Iš vienos jau sunaikintos augimvietės perkelsiu į šią. Aplinkui visur ieškojau orchidėjų, bet neradau. Visur aplink dirbami laukai arba bebrų užtvenkta žemapelkė, kurioj net gervių pora gyvena [taip.gif] dar vienoj vietoj yra šlaitas, kuriame kaimynas savo karves gano ir žolė šienauja, bet ji nėra šaltiniuota, tai ir orchidėjų neradau. Užtat penktadienį aptikau dar vieną sausą, smėlėtą šlaitą, reiks paklaust ar jis dar mums priklauso, ir jei taip tai dar ten orchidėjų pasodinsiu... Vasarą reikės visus laukus apeiti, ar kur neauga orchidėjos.
Urze wrote:
Wed Jan 08, 2014 9:26 am
Augalai - sėslūs padarai, ypač gegužraibiniai su savo simbiotiniais grybais, todėl perkeliant geriausia rinktis kuo panašesnę vietą pagal dirvos sudėtį, pH, maistingumą, drėgmės kiekį, šlaito ekspoziciją, aplink augančius augalus. Jei iškasei iš žemės, kuri buvo paversta dirbamu lauku, tai ten smėliai tikrai negalėjo būti. O dabar ketini sodinti į smėlėtą pietinį, be pavėsio šlaitą. Jei būtų lažybos, statyčiau už iškepimą. Vienagraižė vanagė, kuri matosi nuotraukoje, yra mažas augalas, bet augantis kilimais ne veltui, kiti augalai šalia neišsilaiko. Tad ji gali būti rimta konkurentė naujokams. Geriau būtum ten pat Žemaitijoj keliolika metrų perkėlęs augalus ir pasodinęs, kur nears. Būtų didesnė prigijimo tikimybė.
skiautalupis wrote:
Mon May 19, 2014 8:35 pm
Jau žydi ir šiaurinėje Lietuvos dalyje :)
IMG_9281 copy.jpg
IMG_9281 copy.jpg (122.16 KiB) Viewed 3226 times
IMG_9279.JPG
IMG_9279.JPG (210.49 KiB) Viewed 3226 times
skiautalupis wrote:
Wed May 21, 2014 8:31 pm
Šiandien patikrinau žiemkenčių lauką, kuris atsirado praeitą rudenį suarus seną blandimis ir gegužraibėmis apaugusią pievą. Deja, nei mažųjų gegužraibių, nei baltijinų gegūnių, kurių anksčiau čia būdavo apstu, neradau :(
O blandžių vis dėl to aptikau. Gal ir ne tiek, kiek būta anksčiau, bet vis vien išgyveno labai nemažai.
uranija wrote:
Fri May 30, 2014 8:31 pm
Vakar pagaliau teko laimė pamatyti klumpaites gamtoje :heartsfade: Su anytos seserimi aplankėme vietą, kur, jos jaunystės laikais, klumpaitės augo labai gausiai.. Klumpaičių radome 3 vietose, vienoje vietoje iš 6 žydėjo 3. Tolėliau - 2 ir 1.
IMG_2143.JPG
IMG_2143.JPG (88.07 KiB) Viewed 3226 times
IMG_2141.JPG
IMG_2141.JPG (213.6 KiB) Viewed 3226 times
IMG_2131.JPG
IMG_2131.JPG (92.58 KiB) Viewed 3226 times
IMG_2128.JPG
IMG_2128.JPG (109.62 KiB) Viewed 3226 times
skiautalupis wrote:
Mon Jun 02, 2014 5:04 pm
Kažkaip neatkreipiau dėmesio į stiebo storį, o jis labai jau neplonas. Tokiu atveju D. fuchsii atkristų iš visų foto. Liktų tik D. incarnata (be dėmelių) ir D. baltica (su dėmėmis ant lapų).
D. fuchsii stiebas ne ką storesnis už vidurinę lūpos skiautę
IMG_9370 copy.jpg
IMG_9370 copy.jpg (52.07 KiB) Viewed 3226 times
Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas. /Mikė Pukuotukas/

User avatar
mozaika
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 538
Joined: Sun Oct 18, 2020 4:09 pm
Location: Kaunas (anapus upės)

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by mozaika »

skiautalupis wrote:
Tue Oct 07, 2014 3:20 pm
Gal kas bandėte sėti orchidėjas ant gofruoto kartono ? Nereikia sterilių sąlygų, o rezultatai kartais gali būti visai pusėtini.
Prieš 35 dienas pasėjau raudonosios gegūnės sėklų, tai dygimo pirmieji požymiai pasirodė jau po dviejų savaičių.

2015.11.28
Pakeičiau foto
Untitled-1.jpg
Untitled-1.jpg (200.47 KiB) Viewed 3223 times
skiautalupis wrote:
Tue Oct 07, 2014 7:25 pm
Manau, jog čia svarbūs du momentai:
1. Surasti tinkamą grybą, kurio pagalba orchidėjos gali sudygti.
2. Parinkti tam grybui tinkamą augimui terpę.
Skamba sudėtingai ? Nėra taip baisu :) Antram punktui, ilgai negalvodami, imame paprastą gofruotą kartoną. Jis tikrai tinka bent jau kai kuriems reikalingiems grybams augti. O grybą 'pagauti' galima daug kur: komposto krūvoje, miško paklotėje, velėnoje ar šiaip žemėje greta kokių orchidėjų. Tam reikalui paimame šiek tiek žemių iš mums patikusios vietos ir sumaišę su vandeniu užpilame ant kartono, sudėto į indą. Palaikome kokią savaitę. Perteklinį vandenį nupilam ir sėjame orchidėjas. Jei tinkamą grybą pagauti pavyko, sėklos turi dygti :)
Mestė wrote:
Tue Oct 07, 2014 7:53 pm
O kaip per žiema ir pan? Gal pasėjus reikėtų palaikyti šaldytuve, kad geriau dygtų?
skiautalupis wrote:
Tue Oct 07, 2014 8:07 pm
Negaliu į tai nieko atsakyti, nes praktikos taip daiginti turiu tik 35 dienas :)
skiautalupis wrote:
Wed Oct 08, 2014 9:36 am
Šių metų Orchis morio ant maitinamosios terpės

2015.11.28
Pakeičiau foto
Untitled-1 copy.jpg
Untitled-1 copy.jpg (184.2 KiB) Viewed 3223 times
skiautalupis wrote:
Wed Oct 08, 2014 6:42 pm
Ant kartono iš tiesų sudygo dvigubai greičiau, bet kaip toliau elgsis - bus matyti
skiautalupis wrote:
Wed Oct 08, 2014 7:29 pm
Kartonas dažniausiai naudojamas gegūnėms (Dactylorhiza) daiginti. Su kitomis sėkmė kur kas retesnė.
Pas mane pradėjo dygti Orchis morio ant to paties kartono kaip ir D. incarnata. Bet sėta gerokai vėliau, tad dygimą dar sunkoka matyti.
Kai kur rašoma, jog Spiranthes sėklos jau savyje turi grybą, tad jas tikrai verta bandyti sėti:
http://www.orchidboard.com/community/pr ... ation.html
http://www.srgc.net/forum/index.php?topic=12191.0
Urze wrote:
Mon Oct 13, 2014 4:26 pm
Meste, o kam tą pievą dabar "šienauti" ir maistmedžiages pašalinti?
Skiautalūpi, labai įdomūs sėjimo rezultatai! Lauksim, kaip toliau eisis. Mano galva, jei grybas ant kartono turės pakankamai maisto, tai ir dygstančios orchidėjų sėklos kurį laiką turėtų augti, nes maitinsis per grybą. Bet po kiek laiko augančios mitybinėje terpėje gali jas pralenkti augimu, nes turės daugiau prieinamų maistmedžiagių. Įdomu, ar pasitvirtins mano spėjimas. O apie daiginimą namų sąlygomis yra šioje temoje šiek tiek parašyta.
skiautalupis wrote:
Wed Oct 15, 2014 4:23 pm
Tęsinys (D. incarnata ant kartono).
Pradeda atsirasti kažkokie neaiškūs balti dariniai su gausiomis plonomis 'šaknelėmis' (pažymėjau rodyklėmis).

2015.11.28
Pakeičiau foto
D. incarnata 35d IMG_9727 copy.jpg
D. incarnata 35d IMG_9727 copy.jpg (211.11 KiB) Viewed 3223 times
skiautalupis wrote:
Thu Oct 23, 2014 9:41 am
Tęsinys (Orchis morio ant maitinamosios terpės).
Šiandien perkeliu porai ar trejetui mėnesių į šaldytuvą. Rašoma, jog gerai būtų prieš tai persodinti, bet tiek to.


2015.11.28
Pakeičiau foto
Untitled-3 copy.jpg
Untitled-3 copy.jpg (217.72 KiB) Viewed 3223 times
Urze wrote:
Thu Oct 23, 2014 9:46 pm
Ohoho, koks progresas! O visas dėsit šaldytuvan ar kokia kontrolinė grupė bus palikta šiltai žiemą leisti? Būtų labai šaunu, jei dar koks liniuotės gabaliukas į nuotrauką papultų dydžiui nustatyti.
skiautalupis wrote:
Thu Oct 23, 2014 10:49 pm
Pridėjau 'liniuotę', tai tas progresas nebe toks ir įspūdingas :)
Praeitą žiemą vienintelį sudygusį stiklainį palikau šilumoje, tai augaliokai turbūt pasiklydo metų laikuose ir per vasarą nieko neišstenėjo. Šį rudenį vis tiek teko kišti į šaldytuvą
skiautalupis wrote:
Fri Oct 24, 2014 8:39 am
Kartoniniai vis dar po truputėlį dygsta, bet augimas lėtas. Didžiausi tik 1 mm pasiekė. Iš sėtų 4 rūšių (Epipactis helleborine, Orchis morio, Platanthera bifolia, Dactylorhiza incarnata) sudygo tik D. incarnata.

2015.01.01
Orchis morio vis dėl to dygo. Ir gana neblogai. O Platanthera sudygo tik viena.
Urze wrote:
Fri Oct 24, 2014 3:44 pm
Atsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra lietuviškų gegužraibinių sėklos, tai čia tikrai didelis progresas. :)
ricardas wrote:
Sun Nov 09, 2014 1:11 pm
Nepagalvokit kad ieškau priekabu, bet naturaliai gamtoi , žolės niekas nešienauja . Tai mano nuomone kad orhidėjos ir gauna maistingų medžiagų nuo puvančios žolės.
Urze wrote:
Sun Nov 09, 2014 1:52 pm
Natūraliai gamtoje pievas "nušienauja" žolėdžiai. Geografinėse platumose, kuriose yra Lietuva, natūraliai atviri plotai išsilaiko tik dėl aktyvaus žolėdžių maitinimosi jose, periodinio užliejimo (pievos palei upes), kur pernelyg šlapia medžiams (pelkės ir kitos šlapžemės) arba kur per mažai maistmedžiagių (pvz, kopos). Jei tik n(eb)ėra šių veiksnių, palaikančių atvirus plotus, viskas užželia krūmais ir miškais.

Tad norint palaikyti tinkamas sąlygas gegužraibiniams, reikia periodiškai šalinti augmeniją. Bet aš sakyčiau, kad daugiau dėl užžėlimo medėjančiais augalais nei kad maistmedžiagių išnešimo iš buveinės. Nors apie gegužraibes ir jų poreikius mažai žinau, tai ir nediskutuosiu. :D
skiautalupis wrote:
Sun Nov 09, 2014 5:17 pm
Gal šiek tiek ne į temą, bet pas save (~10 ha) su dygstančiais medžiais ir krūmais susitvarkau be šienavimo. Tereikia vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje išrauti sudygusius berželius ir gluosnius. Tankesnėje velėnoje jų ieškoti beveik netenka, o tarp skurdesnės žolės rankiojant užtrunku keletą dienų. Dar pasitaiko eglučių ir pušaičių, tai jos geriausiai matosi žolei nudžiuvus. Jų rauti nereikia, pakanka nukirsti. Na ir šernai "prisodina" visokių obelų, kriaušių, gudobelių. Su šiais vaismedžiais vargo daugiausia, nes nukirtus atželia, o išrauti nėra taip lengva.
Kiek teko susidurti su lietuviškais gegužraibiniais, tai jie visai neblogai gyvena ir nešienaujamose pievose, jei žolė jose žema. Problemos atsiranda tuomet, kai įsiveisia aukštieji žolynai, kurie stelbia neprasčiau nei medžiai ar krūmai. Nemažą jų dalį vilioja didesnis maisto medžiagų kiekis dirvoje. Šienavimas ir nušienautos žolės šalinimas kažkiek alina tą dirvą, tuo pačiu šiek tiek apsunkina tų aukštesniųjų gyvenimą. Taigi lyg ir teisingai Mestė daro :)
skiautalupis wrote:
Mon Nov 24, 2014 11:52 am
Tęsinys (D. incarnata ant kartono)
Stambiausieji pradeda formuoti ūglius.

2015.11.28
Pakeičiau foto
D incarnata 83.jpg
D incarnata 83.jpg (94.1 KiB) Viewed 3223 times
Mestė wrote:
Mon Nov 24, 2014 2:45 pm
Mano Spiranthes odorata dar lyk nieko ant to kartono neveikia :poke: nežinau ar šiltai daiginti, ar vėsiau...
skiautalupis wrote:
Tue Dec 09, 2014 8:51 am
Gerai įmirkytą kartoną laikau sandariame inde, kad drėgmė nenugaruotų. Indo dugne palikau šiek tiek vandens. Substrato nenaudoju.
Kartono gabalėliai yra geriau nei sveikas lapas, nes lengviau nubėga kondensato vanduo.
Internete mačiau kartono lapus sustatytus vertikaliai, bet pas mane jie įprastoje horizontalioje padėtyje.
Neteko skaityti, kad toks daiginimo ar auginimo būdas būtų mokslinių tyrimų objektu. Keletas mėgėjų pabandė ir kažkas pavyko. Kažkas kitas bandė ir nepavyko niekas. Rezultatai dažnai labai nenuspėjami, tačiau pats būdas lengvai prieinamas kiekvienam norinčiam, todėl įdomus :)
Kol kas galima daryti tik daug maž vieną aiškesnę išvadą - kai kurios Dactylorhiza tokiu būdu dygsta tikrai. Ir gal net nebūtinai reikalingas kažkoks neaiškus grybas. Bandžiau sėti sėklas tiesiog ant vandeniu iš čiaupo sudrėkinto kartono, tai jos irgi dygo.
Urze wrote:
Tue Dec 09, 2014 9:42 am
Gal tos dygstančios iškart su savimi turi pagalbinį grybą? :think: Būna ir tokių variantų gamtoje. Vis tik gegūnių sėklos yra labai mažos, tai maistmedžiagių jose turėtų būti arti nulio ir pačios vargiai galėtų sudygti. Arba ant kartono pradeda augti kažkokie grybai, kurie tinka gegūnėms, nes jos neišrankios šiuo atveju? :think: Tikrai įdomu.
skiautalupis wrote:
Tue Dec 09, 2014 10:27 am
Sterilios (paimtos iš neprasivėrusios dėžutės) orchidėjų sėklos grybo veikiausiai neturi, nes jį būtų labai lengva pastebėti auginant ant maitinamosios terpės.
Teko skaityti, kad bent jau kai kurios Dactylorhiza ir Orchis gali sudygti tiesiog vandenyje. Tačiau negavę prieinamų maisto medžiagų po neilgo laiko tarpo sunyksta. Gofruotas kartonas savyje turi kažkiek krakmolo, naudojamo suklijavimui, gal dar kiek paprastesnių angliavandenių. Gal šių maisto medžiagų kuriam laikui augti ir užtenka, o gal, kaip ir rašote, krakmolas ar celiuliozė tinka augti kažkuriam įprastam mikrogrybui, kuris ir maitina gegūnę
ricardas wrote:
Tue Dec 09, 2014 11:18 am
Mestė, kadangi orhidėjų sėklos labai mažos , tai jos netūri maistingų medžiagų ir gretai praranda daigūmą , ka tuo noriu pasakyti, gal Jūs pavėluotai pasėjot sėklas, ir jos nedygsta.
skiautalupis wrote:
Tue Dec 09, 2014 11:40 am
Dar vaizdų iš kartoninio auginimo: http://meadowmaker.typepad.co.uk/photos ... index.html
Urze wrote:
Tue Dec 09, 2014 5:35 pm
Ričardai, kaip tik dažniau labai mažos sėklos, turinčios mažai maistmedžiagių, ilgiau išlieka daigios. Endosperme (sėkloje esantis "sandėlis") esančios atsargos per kelis metus suyra ir pasidaro nebepanaudojamos gemalui, todėl tokia sėkla praranda daigumą. Orchidėjų sėklos endospermo neturi. Žemėje esantis sėklų bankas (ten nukritusios ir nesudygusios sėklos, dengiamos žemės sluoksnio) dažnai turi orchidėjų sėklų, kurios labai ilgai išlieka daigios. Dažnai pasitaikantis pavyzdys - kai atnaujinami grioviai palei kelią. 15 metų ten nebūta nei vienos gegūnės, o po tokio žemės sujudinimo per kelis metus griovys pasidaro pilnas žydinčių gegūnių, kartais skaičiuojamų net šimtais.
Manau, kad toks ilgaamžiškumas yra dar viena gegužraibinių išgyvenimo adaptacija, nes kuo ilgiau sėkla išlieka daigi, tuo labiau didėja šansai, kad kada nors pasitaikys palaikios sąlygos dygimui.

Skiautalūpi, ačiū už nuorodą.
ricardas wrote:
Tue Dec 09, 2014 7:12 pm
Urze, nežinau kaip žemėje augančios , aš rašiau apie epifitines, o skaičiau senoi literatūroi, kad sėklos gretai praranda daigūma.
skiautalupis wrote:
Tue Dec 09, 2014 7:35 pm
Šiek tiek ne į temą. Vargu ar sėklos dydis tiesiogiai koreliuoja su daigumo išsilaikymo trukme. Greičiau tą lemia kiti veiksniai, tokie kaip sėklos apvalkalo pralaidumas vandeniui ar daigumą (tuo pačiu ir kitų mikroorganizmų poveikį) stabdančių medžiagų buvimas. Pavyzdžiui nemažos dalies ankštinių (pupinių) sėklų dangalai nepralaidūs vandeniui, tad jos ilgą laiką gali išbūti dirvoje daigios, bet nesudygusios. Bet jų niekaip negalima pavadinti smulkiomis. Didelė dalis vienmečių įvairaus dydžio sėklų išlieka daigios ilgą laiką, o daugiamečiai linkę daigumą prarasti greičiau.
Orchidėjų sėklos laikomos sąlyginai trumpo daigumo. Tik tinkamai išdžiovintos ir laikytos vėsioje temperatūroje, teigiama, jos gali išlaikyti daigumą ilgiau nei metus. Priešingu atveju ir per mėnesį kitą jų daigumas, laikant kambaryje, gali kristi drastiškai. Gali būti, kad pagriovėje šalia kelio augusi viena kita nepastebėta orchidėja prieš pakelės tvarkymą išbarstė pakankamai daug sėklų, kad žemę sujudinus po keleto metų sužydėtų labai gausiai.
skiautalupis wrote:
Sun Dec 21, 2014 6:25 pm
skiautalupis wrote: Orchidėjų sėklos laikomos sąlyginai trumpo daigumo.
Į rankas pateko knyga 'Seeds: Ecology, biogeography and evolution of dormancy and germination', tai ten rašoma, jog įvairių rūšių orchidėjų sėklos daigios išliko ir po 10-20 metų, jei buvo laikytos +4C temperatūroje kartu su kalcio chloridu.
Patekusios į žemę (lauko sąlygomis) kai kurių rūšių orchidėjų sėklos daigumą išlaikė iki 6,5 metų.
Štai tokios skirtingos nuomonės :)
skiautalupis wrote:
Sun Dec 21, 2014 6:36 pm
Urze wrote: Arba ant kartono pradeda augti kažkokie grybai, kurie tinka gegūnėms, nes jos neišrankios šiuo atveju?
Veikiausiai taip ir yra, nes pas mane papildomas krakmolas protokormų augimo niekaip teigiamai neįtakojo
Mestė wrote:
Mon Dec 29, 2014 7:48 pm
O kažin nepadėtų perėjimas ant naujo kartono?
Arba gal nebeauga nes žiema, pavasarį gal pratęstų augimą?
skiautalupis wrote:
Mon Dec 29, 2014 8:19 pm
Šitiems tai jau niekas nebepadeda, o su naujais įvairiai bandau. Gal kas ir gausis ...
Beje, ant kartono neblogai dygo ir Orchis morio. Netgi Platanthera vieną protokormą brandina :)
Sėklos neblogai dygo pasėtos ir po 4 mėnesių nuo rinkimo. Laikytos kambario teperatūroje.
skiautalupis wrote:
Sun Jan 11, 2015 12:16 pm
Jei nekreipt dėmesio į tai, jog didesnių nei 1,5 mm kol kas užauginti nepavyksta, džiugina bent tai, kad kartais sudygsta visai neblogai :)
IMG_0034 copy.jpg
IMG_0034 copy.jpg (150.27 KiB) Viewed 3223 times
O-manė;) wrote:
Sun Jan 11, 2015 4:24 pm
Kaip šauniai atrodo :thumbupleft: O pagrindas jau ne kartonas? Min. vata ar kažkokia neaustinė sint. medžiaga?
Na jo, tokiems mažiams sunkiausia palaikyti pastoviai tolygų, pakankama, bet neperteklini, įdrėkinimo lygį ir aprūpinimą maistinėmis medžiagomis :think:
skiautalupis wrote:
Sun Jan 11, 2015 5:11 pm
Aha, kartono atsisakiau. Čia sugeriamasis popierius
skiautalupis wrote:
Sun Mar 01, 2015 9:47 am
Tęsinys (Orchis morio ant maitinamosios terpės). 218 dienų.
Teko ištraukti lauk, nes tik stiebėsi ir visiškai negamino chlorofilo. Spėju, jog trūko šviesos, nes stiklainio sienelės buvo gerokai užterliotos iš vidaus. Persodinti iš vieno sterilaus indo į kitą sterilų namų sąlygomis yra sunkoka, tad šį sykį ir nevargau. Palaikysiu kiek laiko taip išdėliotus, o vėliau pratinsiu prie žemių. Gal kas ir gausis :)

2015.11.28
Pakeičiau foto
IMG_0291.JPG
IMG_0291.JPG (70.65 KiB) Viewed 3223 times
Olivija wrote:
Sun Mar 01, 2015 5:26 pm
:thumbsup: labai miela, kad vaizdžiai dalinatės savo pasiekimais
skiautalupis wrote:
Sun Mar 01, 2015 6:03 pm
Tik bandau įskelti kibirkštėlę tikėjimo tiems, kurie to dar nėra darę dėl įvairiausių baimių :)
skiautalupis wrote:
Sat Mar 07, 2015 8:36 pm
http://www.slippertalk.com/forum/showth ... p?p=523179
Dar vienas bandymas auginti gegūnes (Dactylorhiza) iš sėklų gofuoto kartono pagalba.
Mestė wrote:
Fri May 01, 2015 4:50 pm
Pasak grynas.lt Lietuvos respublikos aplinkos ministras išleido įsakymą, kuriame nurodomos ypač retos ir svarbios rūšys, kurių išsaugojimas keliamas aukščiau už bet kurių kitų retų rūšių išsaugojimą. Verta paminėti, kad už šių rūšių individų sunaikinimą baudos irgi didesnės. Pagaliau aplinkos apsaugos ministerija vykdo ir apsaugos funkciją :) . Šiame sąraše yra ir kelios orchidėjos:
Plačialapė klumpaitė – Cypripedium calceolus
Kardalapis garbenis – Cephalanthera longifolia
Miškinė plikaplaistė – Neottianthe cuculata
Smulkiažiedė gegužraibė – Orchis ustulata
Urze wrote:
Mon May 11, 2015 3:35 pm
Aplinkos apsaugos ministerijos Lietuvoje nėra. Yra Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas yra paskelbtas dar 2010 metais. Kaip rašo AM puslapyje:
Iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo yra išskiriamos griežtai saugomos rūšys, kurių nykimo tendencijos yra nepalankiausios ir šių rūšių radaviečių ar augaviečių išsaugojimo poreikis yra didžiausias. Lietuvos raudonosios knygos komisijos siūlymu yra sudaromas Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas.
O 2015 m. sausio 26 d. Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašas.
ricardas wrote:
Mon May 11, 2015 4:09 pm
Urze, gal ir kažka praleidau , bet kiek teko girdėti , kad į raudoną knygą irašyta ir pelkiniai kiminai. Gal jau jie nėra saugomi ?
Urze wrote:
Tue May 12, 2015 12:16 pm
Naujausioje (2007 m.) "Raudonojoje knygoje" yra įrašytos 6 saugomų kiminų rūšys: Sphagnum wulfianum, S. subnitens, S. molle, S. compactum, S. platyphyllum ir S. pulchrum. Pagal tai, kad jie yra priskirti 2 arba 4 kategorijoms, jų apsaugos atšaukimas greitu laiku tikrai nesišviečia. O ir šiaip numelioravus daugumą šlapžemių, buvo sunaikintos tinkamos augavietės ir dėl to jie kaip ir nemaža dalis lietuviškų gegužraibinių nebeturi kur augti, tai jų likimas - tikrai ne suvešėjimas.
Ramsis wrote:
Mon Jun 22, 2015 8:40 pm
Rodausi ir aš savo
19035194636_82b7671f11_z.jpg
19035194636_82b7671f11_z.jpg (190.71 KiB) Viewed 3223 times
Eliss wrote:
Wed Jul 01, 2015 5:45 pm
Įdomu ar čia koks gegužraibinis, ar kažkoks pagriovių augalas? Kažkaip pastebėjau būnant prie ežero, bet aš jų nepažįstu ;)
54663686162a.jpg
54663686162a.jpg (91.77 KiB) Viewed 3223 times
skiautalupis wrote:
Wed Jul 01, 2015 6:41 pm
Manau, jog raudonoji gegūnė
skiautalupis wrote:
Sun Jul 12, 2015 1:10 pm
Šiek tiek sėkmingesnė partija. Gal padėjo tai, kad iki sėjos sėklas laikiau šaldytuve drėgnai 4 mėn ? O gal pavyko pagauti geresnį grybą ?

2015.11.28
Pakeičiau foto
IMG_0900 copy3.jpg
IMG_0900 copy3.jpg (94.02 KiB) Viewed 3223 times
Urze wrote:
Sun Jul 12, 2015 2:01 pm
Šauniai atrodo tokie šakniaplaukių maušai. O ir ūgtelėję daigai kiek (atsižvelgiant į sėklų dydį). Lauksim tolimesnių rezultatų. :)
skiautalupis wrote:
Sun Aug 23, 2015 6:41 pm
Dar vienas bandymas likti gyviems lapelių fazėje. Ankstesni kažkodėl buvo nevykę :(
IMG_1028 copy2.jpg
IMG_1028 copy2.jpg (110.9 KiB) Viewed 3223 times
skiautalupis wrote:
Mon Aug 24, 2015 7:08 am
Beje, dar nėra vėlu pasirinkti gegūnių sėklų ir rudenį ar žiemą paeksperimentuoti :)
skiautalupis wrote:
Mon Aug 24, 2015 12:39 pm
Tiesa, įdomu ar per šiuos metus ką nors (neskaitant Mestės) sugundžiau pabandyti auginti orchidėjas iš sėklų ar ne :question:
Man tai - vienas iš esminių klausimų :)
Urze wrote:
Mon Aug 24, 2015 6:53 pm
Gundo, bet dar atsispiriu. :D
Mestė wrote:
Tue Aug 25, 2015 5:03 pm
Aš kai sėjau S.odorata, tai man pelėsiais apaugo ir išmečiau.
Gal kažkada mėginsiu vėl :Hmmmm:
MrGreen wrote:
Wed Aug 26, 2015 9:34 pm
Aš bent tai neturiu tiek kantrybės [Geda2]
skiautalupis wrote:
Sat Sep 12, 2015 8:24 am
Dar viena rūšis ant kartono. Anksčiau ji vadinosi Orchis morio.
IMG_1086 copy2.jpg
IMG_1086 copy2.jpg (85.33 KiB) Viewed 3223 times
Urze wrote:
Sat Sep 12, 2015 10:16 am
Gal žinote, kas, kada ir dėl ko perkrikštijos Orchis morio?
skiautalupis wrote:
Sun Sep 13, 2015 5:42 am
R. M. Bateman, A. M. Pridgeon, M. W. Chase (1997). "Phylogenetics of subtribe Orchidinae (Orchidoideae, Orchidaceae) based on nuclear ITS sequences. 2. Infrageneric relationships and reclassification to achieve monophyly of Orchis sensu stricto". Lindleyana 12: 113–141.
skiautalupis wrote:
Mon Oct 26, 2015 4:21 pm
Galvojau šia tema daugiau nerašyti, nes vis vien niekas nebando orchidėjų auginti iš sėklų. Bet gal kitąmet ? ....
IMG_1233 copy.jpg
IMG_1233 copy.jpg (62.74 KiB) Viewed 3223 times
Musėkautas wrote:
Sun May 21, 2017 10:08 pm
Taigi, patikrinau savo laukinius "darželius": Epipactis helleborine (pirmojo pranešimo nuoroda čia) atrodo arba visai pradingęs, arba dar nesudygęs. Turint minty, kad augimvietė labai sausa, smėlėta, o pavasaris buvo šaltas ir sausas, be to, augimvietė - pakelė, kuri šienaujama, tai gali būti ir vienas, ir kitas atvejis. O aš nelabai įsivaizduoju, kokio dydžio dabar turėtų būti natūraliai augančių skiautalūpių ūgliai.

O štai su aukštąja gegūne (pranešimo nuoroda čia) padėtis geresnė. Radau ne vieną egzempliorių. Ir ne tik po vieną daigą, o jau ir visom šeimynom.
2017-05-20_15585.jpg
2017-05-20_15585.jpg (225.32 KiB) Viewed 3223 times
2017-05-20_15583.jpg
2017-05-20_15583.jpg (298.54 KiB) Viewed 3223 times
2017-05-20_15580.jpg
2017-05-20_15580.jpg (193.58 KiB) Viewed 3223 times
Musėkautas wrote:
Wed Jun 14, 2017 9:53 pm
Per kelias savaites gegūnės kaip reikalas ūgtelėjo ir pradeda ruoštis žydėjimui.
gegune aukstoji.jpg
gegune aukstoji.jpg (334.94 KiB) Viewed 3223 times
Dėl pračialapio skiautalūpio vėlyvo pasirodymo hipotezė pasitvirtino - jis tikrai dar nebuvo sudygęs. O patikrinus praėjusį sekmadienį, jo visur buvo pilna.
skiautalupis placialapis.jpg
skiautalupis placialapis.jpg (381.16 KiB) Viewed 3223 times
Dar kažkaip prieš savaitę per pietų pertrauką sugebėjom su bendradarbiais iš Vilniaus centro sulakstyt iki Žaliųjų ežerų klumpaičių pažiūrėt. Tikrai mielas vaizdelis, nors ir nelabai fotogeniškas.
klumpes.jpg
klumpes.jpg (262.4 KiB) Viewed 3223 times
klumpes2.jpg
klumpes2.jpg (139.57 KiB) Viewed 3223 times
Ramsis wrote:
Wed Jun 14, 2017 10:14 pm
:w00t: O žaliūjų ežerų klumpaitės daug tamsesniai rudais žiedlapiais
Musėkautas wrote:
Thu Jun 15, 2017 10:23 pm
Visokių jų ten yra. Galerijoje matyti ir beveik "blondinių" :)
balina wrote:
Thu Jun 22, 2017 10:08 am
Šių metų žiedai:
DSC_1079.jpg
DSC_1079.jpg (67.38 KiB) Viewed 3223 times
DSC_1094.jpg
DSC_1094.jpg (65.36 KiB) Viewed 3223 times
DSC_1109.jpg
DSC_1109.jpg (73.65 KiB) Viewed 3223 times
DSC_1276.jpg
DSC_1276.jpg (53.95 KiB) Viewed 3223 times
DSC_1299.jpg
DSC_1299.jpg (68 KiB) Viewed 3223 times
Musėkautas wrote:
Fri Jun 23, 2017 9:45 am
Plynosios pelkės pažintiniame take - dvi rūšys: dvilapė blandis ir dėmėtoji gegūnė (nors nesu tikras, ar tai tikrai ji, bet pagal išvaizdą ir augimvietės tipą labai panašu)
gegune.jpg
gegune.jpg (130.76 KiB) Viewed 3223 times
blandis.jpg
blandis.jpg (52.87 KiB) Viewed 3223 times
Šilingė wrote:
Mon Jun 26, 2017 8:28 am
Aš labai džiaugiuosi, kad tėviškėje grįžta gegūnės :heartsfade: Atsimenu jas iš vaikystės, bet tose vietose, kur jas atsimenu, jau kurį laiką - ne vienerius metus - jos prapuolusios... Pernai tėtis parodė, kur naujoj vietoj palei tvenkinį įsikūrė viena gražuolė, žydėjo du žiedynai, buvo ir jaunų nežydinčių skrotelių). Šiemet lankiau nuo pavasario, laukiau žiedų - pražydo vienas žiedynstiebis, pora nežydinčių skrotelių, taigi, keras menkesnis. Savaitgalį kaip tik buvau nuvažiavusi, kaip tik prasitariau, kad einu aplankyti, tai šeimyna papasakojo, kad nėr ko eit, nefotogeniška, perlinkusi :? Beeeet - tėtis parodė, kur yra fotogeniška, palei kitą tvenkinį :lol: Ir dar pasakė, kur pridygę visai jaunų nežydinčių, palei kūdrą [Cha] (tėvų sodyboje keturi tvenkiniai ant upelio ir šaltiniuota kūdra šiaip laukuose). Tai žo, dabar paprūdės šienaujamos / nešienaujamos atrankiniu būdu, laukiam, kol visos apsigyvendins gegūnėmis :heartsfade: Svarbiausia, kad žvejai mėgėjai nenumindytų :Hmmmm:
gegune.jpg
gegune.jpg (141.97 KiB) Viewed 3223 times
Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas. /Mikė Pukuotukas/

User avatar
mozaika
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 538
Joined: Sun Oct 18, 2020 4:09 pm
Location: Kaunas (anapus upės)

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by mozaika »

Evaja wrote:
Mon Jun 26, 2017 9:16 am
na, jei jau taip, tai dar keletas į lietuviškųjų temą.

Dactylorhiza incarnata
Dactylorhiza incarnata web1.jpg
Dactylorhiza incarnata web1.jpg (58.07 KiB) Viewed 3222 times
Dactylorhiza incarnata web.jpg
Dactylorhiza incarnata web.jpg (281.85 KiB) Viewed 3222 times
Urze wrote:
Tue Jun 27, 2017 10:08 am
Gražumėliai!
Neseniai plaukiau Lakajos upe, tai gegūnių kiek prisižiūrėjau! Miškingose pakrantėse gal 100 aukštųjų gegūnių mačiau (Dactylorhiza fuchsii), o atvirose augavietėse - žiedų jūra pasipuošusiose pakrančių pievose - puikavosi kitos gegūnių rūšys (kresnesnės, ryškesniais žiedais).
O čia pasiskaitymui trumpas straipsnis, pritariantis Šilingės tėviškėje vykdomam atrankiniam šienavimui.
Musėkautas wrote:
Thu Jun 29, 2017 10:26 pm
Šiandien vakare, po darbų, per patį karščio piką su Olivija svaigom tarp nesuskaičiuojamos gausybės orchidėjų Šilėnų pažintinio tako Orchidėjų pelkėje: sunkiai atskiriamos raudonoji, dėmėtoji, plačialapė gegūnės, gelsvoji gegūnė, pelkinis skiautalūpis, dvilapis purvuolis.
2017-06-29_16923.jpg
2017-06-29_16923.jpg (116.26 KiB) Viewed 3222 times
2017-06-29_16926.jpg
2017-06-29_16926.jpg (122.18 KiB) Viewed 3222 times
2017-06-29_17005.jpg
2017-06-29_17005.jpg (155.44 KiB) Viewed 3222 times
2017-06-29_17006.jpg
2017-06-29_17006.jpg (207.64 KiB) Viewed 3222 times
2017-06-29_17022.jpg
2017-06-29_17022.jpg (258.92 KiB) Viewed 3222 times
Musėkautas wrote:
Thu Jun 29, 2017 10:29 pm
2017-06-29_16996.jpg
2017-06-29_16996.jpg (159.47 KiB) Viewed 3222 times
Pelkės pakraštyje kaip kokie piliakalniai stūksojo didžiulės žagarų krūvos, suneštos per pavasarinę talką tikrų orchidėjų mylėtojų. Po tokio valymo ji labai prašviesėjo, kas be abejonės turėtų patikti orchidėjoms.
2017-06-29_16947.jpg
2017-06-29_16947.jpg (223.6 KiB) Viewed 3222 times
Musėkautas wrote:
Sun Jul 02, 2017 9:54 pm
Šios dienos aukštosios gegūnės Juodšilių populiacijos patikra - žydėjimas įsibėgėja pilnu tempu.
2017-07-02_17240.jpg
2017-07-02_17240.jpg (421.57 KiB) Viewed 3222 times
indrea wrote:
Thu Jul 06, 2017 5:10 pm
Džiaugiuosi,kad vėl Nidoje radau Tamsialapį skiautalūpį 😀 Du metus iš eilės nebuvo.Per savaitę gal ir prasiskleisti spės 😁
Epipactis artrorubens.jpg
Epipactis artrorubens.jpg (1.38 MiB) Viewed 3222 times
Relax wrote:
Fri Jul 14, 2017 8:43 pm
Nudžiugino [Laimingas]
dar kartą apėjau ir radau:
Suskaičiavau

Apie 50 žydinčių baltijinių gegūnių

3 dvilapes blandis
20170714_151620.jpg
20170714_151620.jpg (92.18 KiB) Viewed 3222 times
ir tai kas mane labai labai nudžiugino plačialapio skiautalūpio 18 ūglių iš kurių 15 žydės [OK]
20170714_182052.jpg
20170714_182052.jpg (272.38 KiB) Viewed 3222 times
Labai gaila, kad kiaušininės dviguonės neradau...
Amise wrote:
Sun Jul 23, 2017 7:33 pm
Plačialapis skiautalūpis? Miško kirtime netyčia užtikau :)
20370487_1540009722687965_734431633_n.jpg
20370487_1540009722687965_734431633_n.jpg (123.28 KiB) Viewed 3222 times
O čia lapai lyg ir orchidėjiški, bet nežinau ar tikrai.. [Geda2] [Cha]
20370547_1540009656021305_942418991_n.jpg
20370547_1540009656021305_942418991_n.jpg (162.49 KiB) Viewed 3222 times
Urze wrote:
Mon Jul 24, 2017 10:18 pm
Amise, tikrai taip - labai tiksliai nustatei, ką radai. :) Antroj nuotraukoj lapai gali būti taip pat plačialapio skiautalūpio.
Relax wrote:
Wed Jul 26, 2017 4:20 pm
Dar ypatinga diena :clapyellow:
Nors tuo keliu vaikštau bene daugiau nei pusę savo metų ir pakelėse žinau kur kokia žolė auga, bet šitą gėrį tik šiandien pamačiau.
Tokiam plotely
20170726_160759.jpg
20170726_160759.jpg (210.12 KiB) Viewed 3222 times

Suskaičiavau viso 32 žydinčius, įvairaus dydžio plačialapius skiautalūpius, o kiek nežydinčių- neturėjau laiko skaičiuot.
20170726_160838.jpg
20170726_160838.jpg (154.65 KiB) Viewed 3222 times
Relax wrote:
Wed Aug 02, 2017 2:25 pm
Jie abu plačialapiai? Auga kartu.
20170802_152029.jpg
20170802_152029.jpg (90.21 KiB) Viewed 3222 times
Urze wrote:
Wed Aug 02, 2017 9:38 pm
Dešinysis gal jau nužydintis, dėl to ir rausvesnis?
Amise wrote:
Wed Aug 02, 2017 10:37 pm
"Plačialapiai skiautalūpiai išsiskiria nepaprasta skirtingų žiedo dalių spalvų įvairove: nuo blyškiai gelsvų ar žalsvų iki sodriai violetinių ar purpurinių , panašių į tamsialapio skiautalūpio ( Epipactis atro- rubens ) žiedus"
Paimta iš https://www.researchgate.net/profile/Zi ... huania.pdf
Mestė wrote:
Mon Aug 07, 2017 5:35 pm
Dar keli skiautalūpiai
IMG_1812.pg copy.jpg
IMG_1812.pg copy.jpg (76.87 KiB) Viewed 3222 times
IMG_1787 copy.jpg
IMG_1787 copy.jpg (216.77 KiB) Viewed 3222 times
Mestė wrote:
Wed Jun 06, 2018 9:09 pm
20180606_213322 copy.jpg
20180606_213322 copy.jpg (87.62 KiB) Viewed 3222 times
Tikras saldainiukas- Neottia nidus-avis. Buvo rasti 3 augalai, matomas nuotraukoje turi 3 žiedynstiebius.
Urze wrote:
Wed Jul 04, 2018 12:09 pm
Kažkoks gyvūnas prabangiai papietavo - aukštųjų gegūnių gumbeliai iškasti ir suėsti, likę gulėti tik stiebai. Pagal tai, kad augalai dar nebuvo suvytę, prasilenkta su puotautoju gal tik keliomis valandomis.
PicsArt_07-04-01.05.51.jpg
PicsArt_07-04-01.05.51.jpg (366.72 KiB) Viewed 3222 times
Aga wrote:
Wed Jul 04, 2018 7:40 pm
Kamanų rezervatas ir kažkur netoli:
20180704_203210.jpg
20180704_203210.jpg (5.34 MiB) Viewed 3222 times
20180626_190728.jpg
20180626_190728.jpg (4.36 MiB) Viewed 3222 times
20180704_203210.jpg
20180704_203210.jpg (5.34 MiB) Viewed 3222 times
Relax wrote:
Fri Jun 07, 2019 12:12 am
Plačialapiai skiautalūpiai (Epipactis helleborine) jau gerokai ūgtelėję :heartsfade:
20190606_142350.jpg
20190606_142350.jpg (281.98 KiB) Viewed 3222 times
Urze wrote:
Fri Jun 07, 2019 10:52 am
O, seniai jau matytas gegužraibinis! Aplankei pažįstamą? :)
Relax wrote:
Fri Jun 07, 2019 11:00 am
Aha, prieš kelis metus buvo ten gera plantacija, reikės susirast seną žinutę, kur buvo skaičiuoti. Pamenu, užpernai daug žydinčių buvo, o pernai vienas kitas ir žiedynai buvo nevykę, turbūt sausra paveikė. Šiemet galvojau nei vieno nebus, nes rudenį tuos krūmynus rovė, tai žemė buvo išdraskyta, bet va, ant greičio 5+ suskaičiavau. Reikės kitą augimvietę aplankyt, kur augdavo plačialapiai skiautalūpiai kartu su kiaušininėm dviguonėm ir rast progą baltijines gegūnes aplankyt.
Relax wrote:
Wed Jun 19, 2019 9:07 am
Vakar aplankiau Dvilapes blandis: seniau būdavo kvapni miško pievelė, kurioje prisėdus net ištroškę visokie kraujasiurbiai neberūpėdavo, šiemet tik 2 žydinčios ir 10 paauglių.
20190618_235455.jpg
20190618_235455.jpg (6.93 MiB) Viewed 3222 times
20190618_235431.jpg
20190618_235431.jpg (4.93 MiB) Viewed 3222 times
20190618_235620.jpg
20190618_235620.jpg (5.27 MiB) Viewed 3222 times
Šalia namų augantys Plačialapiai skiautalūpiai labai nudžiugino: 29 besiruošiantys žydėti augalai, kai kurie ūgiu siekiantys juosmenį. Paauglių nė neskaičiavau.
20190618_235647.jpg
20190618_235647.jpg (6.45 MiB) Viewed 3222 times
Kiaušininės dviguonės deja, bet neradau...
Relax wrote:
Wed Jun 26, 2019 12:53 pm
Baltijinių gegūnių šįmet 0 :no:
Taip pat ir didžiosios gegūnės neradau...
Urze wrote:
Wed Jun 26, 2019 2:04 pm
Galėjo net neišdygti, nes pavasaris buvo gan sausas. O ką vadini didžiąja gegūne?
Relax wrote:
Wed Jun 26, 2019 8:08 pm
Urze wrote:
Wed Jun 26, 2019 2:04 pm
Galėjo net neišdygti, nes pavasaris buvo gan sausas. O ką vadini didžiąja gegūne?
Manau, kad sausra... Didžioji, man kaip aukštoji :lol:
mozaika wrote:
Thu Jul 18, 2019 7:15 pm
Relax, linkėjimai iš tavo tėvonijos ;)
IMG_3589.JPG
IMG_3589.JPG (206.95 KiB) Viewed 3222 times
IMG_3587.JPG
IMG_3587.JPG (274.66 KiB) Viewed 3222 times
Relax wrote:
Sat Jul 20, 2019 12:12 pm
OHO O.o
Kiek ten esu išbraidęs, tai tik baltijinę buvau radęs.
Atsakau tuo pačiu, tik senesnė nuotrauka, dabar jau su sėkladėžėm jie.
Plačialapis skiautalūpis
20190707_211636.jpg
20190707_211636.jpg (120.21 KiB) Viewed 3222 times
Relax wrote:
Sat Jul 27, 2019 6:20 pm
Šliaužiančioji sidabriukė Šimonių girioj dar išlaikiusi praeitų metų žiedynstiebį 8-)
20190727_073856.jpg
20190727_073856.jpg (5.12 MiB) Viewed 3222 times
Urze wrote:
Sat Jul 27, 2019 7:23 pm
Aš irgi šviežiai radau žydinčių sidabriukių. Smagios plaukuotos mažylės.
kiele wrote:
Wed Sep 18, 2019 9:35 pm
Nekokia nuotraukų kokybė, bet ar čia pelkinis skiautalūpis? Fotografuota liepos pradžioje.
IMG_2287.jpg
IMG_2287.jpg (137.94 KiB) Viewed 3222 times
IMG_2251.jpg
IMG_2251.jpg (211.72 KiB) Viewed 3222 times
rasiukonas wrote:
Mon Oct 28, 2019 12:56 pm
Šių metų pasivaikščiojimai..
Plačialapė klumpaitė lot. Cypripedium calceolus
IMG_20190527_135844.jpg
IMG_20190527_135844.jpg (2.45 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190527_105337.jpg
IMG_20190527_105337.jpg (2.44 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190527_105129.jpg
IMG_20190527_105129.jpg (2.36 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190527_104056.jpg
IMG_20190527_104056.jpg (2.14 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190527_094032.jpg
IMG_20190527_094032.jpg (3.01 MiB) Viewed 3222 times
rasiukonas wrote:
Mon Oct 28, 2019 1:22 pm
RUSVOJI LIZDUOLĖ lot.Neottia nidus-avis
IMG_20190527_102551.jpg
IMG_20190527_102551.jpg (1.75 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190527_102441.jpg
IMG_20190527_102441.jpg (1.04 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190527_102430.jpg
IMG_20190527_102430.jpg (1.68 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190527_102328.jpg
IMG_20190527_102328.jpg (2.26 MiB) Viewed 3222 times
Vienalapis gedutis lot. Malaxis monophyllos (Trakų raj.)
IMG_20190618_195932 - Copy.jpg
IMG_20190618_195932 - Copy.jpg (2.33 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190617_193302.jpg
IMG_20190617_193302.jpg (2.29 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190617_193224.jpg
IMG_20190617_193224.jpg (1.16 MiB) Viewed 3222 times
rasiukonas wrote:
Mon Oct 28, 2019 1:45 pm
Raudonasis garbenis lot. Cephalanthera rubra (Trakų raj.)
IMG_20190618_202320.jpg
IMG_20190618_202320.jpg (3.05 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190618_201543.jpg
IMG_20190618_201543.jpg (2.2 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190618_201408.jpg
IMG_20190618_201408.jpg (3.53 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190618_201307.jpg
IMG_20190618_201307.jpg (2.94 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190618_201228 - Copy.jpg
IMG_20190618_201228 - Copy.jpg (2.17 MiB) Viewed 3222 times
rasiukonas wrote:
Mon Oct 28, 2019 2:03 pm
Gegūnės lot. Dactylorhiza (Trakų raj.,Labanoro reg. parkas)
IMG_20190602_163310.jpg
IMG_20190602_163310.jpg (3.09 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190616_183213.jpg
IMG_20190616_183213.jpg (3.31 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190616_213003.jpg
IMG_20190616_213003.jpg (2.21 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190616_213035.jpg
IMG_20190616_213035.jpg (1.79 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190616_213529 - Copy - Copy.jpg
IMG_20190616_213529 - Copy - Copy.jpg (2.22 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190616_213458.jpg
IMG_20190616_213458.jpg (1.88 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190617_153406.jpg
IMG_20190617_153406.jpg (2.33 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190624_193521.jpg
IMG_20190624_193521.jpg (2 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190624_193912 - Copy.jpg
IMG_20190624_193912 - Copy.jpg (2.51 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190707_020739 - Copy - Copy.jpg
IMG_20190707_020739 - Copy - Copy.jpg (1.49 MiB) Viewed 3222 times
rasiukonas wrote:
Mon Oct 28, 2019 3:22 pm
Pelkinis skiautalūpis lot. Epipactis palustris (Labanoro reg. parkas)
IMG_20190624_194105.jpg
IMG_20190624_194105.jpg (1.83 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190624_193428.jpg
IMG_20190624_193428.jpg (1.36 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20190624_193353.jpg
IMG_20190624_193353.jpg (1.63 MiB) Viewed 3222 times
Plačialapis skiautalūpis lot. Epipactis helleborine (Labanoro reg. parkas)- taip ir neteko šiemet pamayti išsiskleidusio..
IMG_20190624_195545.jpg
IMG_20190624_195545.jpg (2.44 MiB) Viewed 3222 times
Blandis lot. Platanthera (Labanoro reg. parkas)
IMG_20190616_221910.jpg
IMG_20190616_221910.jpg (1.73 MiB) Viewed 3222 times
Tokie štai mano pasivaikščiojimai šiais metais po miškus ir pelkes ;) :mrgreen: halo :ugeek: Pirmą kartą pamašiau gamtoje augančią
Klumpaitę :heartsfade: bei Vienalapį gedutį :ugeek: ..Pastarasis- labai sunkiai pastebimas :shock: :ugeek: Sidabriukę mačiau, bet neužfiksavau.
ricardas wrote:
Sat Jul 04, 2020 7:51 pm
Kokia Jūsų nuomonė , ar panašus į Pelkini skiautalupi ?
Užaugo sode. Praeitais metais gavau dovanų bet kurmis žiauriai rausė tai galvojau kad neužaugs.
20200704_200152.jpg
20200704_200152.jpg (2.31 MiB) Viewed 3222 times
20200704_200105.jpg
20200704_200105.jpg (1.67 MiB) Viewed 3222 times
indrea wrote:
Sat Jul 04, 2020 8:26 pm
Šiandien Nidoj radau Epipactis atrorubens pakeliui į paplūdimį 🥰
Epipactis atrorubens.jpg
Epipactis atrorubens.jpg (691.38 KiB) Viewed 3222 times
Urze wrote:
Sun Jul 05, 2020 1:30 pm
Ričardai, taip, čia tikrai skiautalūpis.
Indrea, koks puikus radinys. 👍
mozaika wrote:
Sun Jul 05, 2020 10:09 pm
Taip sužėlė rožės ir kiti augalai, kad šis tarp jų jau nepastebimas.
IMG_7568.JPG
IMG_7568.JPG (135.57 KiB) Viewed 3222 times
IMG_7567.JPG
IMG_7567.JPG (186.31 KiB) Viewed 3222 times
Relax wrote:
Tue Jul 07, 2020 3:03 pm
Aplankiau ir aš savo keletą žinomų plantacijų.
Jei su Dvilape blandim dar ne taip baisu, nors žydinti viena ir tą gal kruša nudaužė, bet nežydinčių yra keliolika ir vaikščiodamas po mišką dar vienoj vietoj jutau jų kvapą, bet kojytės nebeklausė jų ieškot
20200707_114918.jpg
20200707_114918.jpg (269.34 KiB) Viewed 3222 times
bet su Baltijinėm gegūnėm kelinti metai- 0
Plačialapio skiautalūpio vienoj vietoj 1 žydintis ir 0 paauglių, kitoj vietoj 16 žydinčių ir 3 paaugliai, bet augalai tokie negražūs, žiedų po vieną kitą. Akivaizdu, kad krūmai ima viršų...
(nuotraukos nebus, nes "Paveikslėlis kurį bandėte prikabinti yra netinkamas.").
rasiukonas wrote:
Sun Jul 19, 2020 11:21 pm
Vienintelė Lietuviškoji gražialapė Šliaužiančioji sidabriukė (Goodyera repens).
IMG_20200719_214233.jpg
IMG_20200719_214233.jpg (2.12 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200719_214218.jpg
IMG_20200719_214218.jpg (2.84 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200719_214130.jpg
IMG_20200719_214130.jpg (2.55 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200719_213955.jpg
IMG_20200719_213955.jpg (2.37 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200719_213924.jpg
IMG_20200719_213924.jpg (2.24 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200719_213853.jpg
IMG_20200719_213853.jpg (3.32 MiB) Viewed 3222 times
Blandys jau šiuo metu su sėkladėžėmis, o Plačialapiai skiautalūpiai(Epipactis helleborine), o ypač Sidabriukės (Goodyera repens) tik skleidžiasi.. Bent jau Labanoro apylinkėse🙂
ricardas wrote:
Sun Jul 19, 2020 11:35 pm
Rasele, gražios nuotraukos , lapai gražūs o žiedai plaukuoti :thumbupleft:
Tuo pačiu pasigirsiu, pražydo mano sode.
Epipactis helleborine
2020-07-20_12-32-35.jpg
2020-07-20_12-32-35.jpg (251.24 KiB) Viewed 3222 times
rasiukonas wrote:
Mon Jul 20, 2020 8:09 am
Nuostabu! Ričardai,o ar jūsų sodintas, ar pats ten apsigyveno?Klausiu todėl, kad Labanore vieną žinojau anksčiau, kur auga, o kitą vakar aptikau. Helleborine ne itin dažnai pasitaikantis.
IMG_20200720_092109.jpg
IMG_20200720_092109.jpg (1.98 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200720_091942.jpg
IMG_20200720_091942.jpg (2.81 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200720_091916.jpg
IMG_20200720_091916.jpg (2.19 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200720_091855.jpg
IMG_20200720_091855.jpg (1.84 MiB) Viewed 3222 times

Sidabriukių, bent jau šalia mūsų namų, miške, pilna. Dar žinau kelias augimvietes Blandžių (dvilapių ir žalsvažiedžių). Jos vakarais kvepia nemažiau nei užatlantinė Vaurutė.. Nuostabus jų aromatas ir labai stiprus!
IMG_20200720_094012.jpg
IMG_20200720_094012.jpg (4.28 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200720_094032.jpg
IMG_20200720_094032.jpg (3.86 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200720_094057.jpg
IMG_20200720_094057.jpg (3.91 MiB) Viewed 3222 times
IMG_20200720_094154.jpg
IMG_20200720_094154.jpg (3.14 MiB) Viewed 3222 times
Blandys, šiuo metu, jau su sėkladėžėmis, o Plačialapiai skiautalūpiai(Epipactis helleborine) ir ypač Sidabriukės (Goodyera repens) tik skleidžiasi🙂. Bent jau Labanoro apylinkėse🙂
Attachments
IMG_20190624_193239 - Copy.jpg
IMG_20190624_193239 - Copy.jpg (2 MiB) Viewed 3222 times
Vieni turi proto, o kiti neturi, ir viskas. /Mikė Pukuotukas/

User avatar
Urze
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 2736
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:58 am
Location: Vilnius

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Urze »

Trumpas pasakojimas apie Lietuvoje augančią plačialapę klumpaitę youtube kanale.
Norintiems nerti į orchidėjų genealogiją
Norintiems orchidėjas vadinti tikraisiais jų vardais

User avatar
Ričardas
Posts: 799
Joined: Wed Oct 21, 2020 3:02 pm
Location: Klaipėdos raj.

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Ričardas »

Ačiū Gustinut . Labai geras video Super_

User avatar
MrGreen
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 3252
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:48 am

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by MrGreen »

liuks_ Ačiū, buvo įdomu pamatyti :)

User avatar
Urze
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 2736
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:58 am
Location: Vilnius

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Urze »

Ėjau ieškoti ir radau. Taip_ Vienintelė visžalė lietuviška orchidėja - šliaužiančioji sidabriukė (Goodyera repens).
20210417_Sliauziancioji sidabriuke.jpg
20210417_Sliauziancioji sidabriuke.jpg (950.52 KiB) Viewed 2713 times
Norintiems nerti į orchidėjų genealogiją
Norintiems orchidėjas vadinti tikraisiais jų vardais

User avatar
Urze
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 2736
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:58 am
Location: Vilnius

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Urze »

Dūkštų ąžuolynas dabar vietomis pasipuošęs dešimtimis aukštųjų gegūnių. Jas lengva atpažinti pagal tai, kad jos auga miškuose (kitos gegūnės dažniausiai auga atvirose vietose) ir jų apatinis (bazinis) lapas užsibaigia apvaliai, o ant stiebo augantys lapai jau yra su smailiomis viršūnėmis.
20210622_aukstoji gegune 1.jpg
20210622_aukstoji gegune 1.jpg (536.34 KiB) Viewed 2409 times
20210622_aukstoji gegune 2.jpg
20210622_aukstoji gegune 2.jpg (332.88 KiB) Viewed 2409 times
Norintiems nerti į orchidėjų genealogiją
Norintiems orchidėjas vadinti tikraisiais jų vardais

User avatar
Ričardas
Posts: 799
Joined: Wed Oct 21, 2020 3:02 pm
Location: Klaipėdos raj.

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Ričardas »

Labai gražu Super_
O gegūnės dauginasi tik sėklom ar ir ugliais ?

User avatar
Urze
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 2736
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:58 am
Location: Vilnius

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Urze »

Kiek žinau, tik sėklomis.
Norintiems nerti į orchidėjų genealogiją
Norintiems orchidėjas vadinti tikraisiais jų vardais

User avatar
Ričardas
Posts: 799
Joined: Wed Oct 21, 2020 3:02 pm
Location: Klaipėdos raj.

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Ričardas »

Tai suprantu taip, Vidmanto gegunes pasodines sode palikuoniu neturėsiu ?
Nes kažin ar jos sėklos sudigtu sode.

User avatar
Urze
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 2736
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:58 am
Location: Vilnius

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Urze »

Visaip gali būti. Jei tos gegūnių rūšies sėklų sudygimui nereikia specifinės grybo rūšies ir tinka daug grybų rūšių, tai gali ir pasidauginti. Tik reikia prisiminti, kad pirmuosius kelis metus iš sėklos augančios gegūnės dažniausiai praleidžia po žeme ir tik vėliau pasirodo virš žemės, tai net ir sėkmingo sėklų sudygimo atveju rezultatai gali pasimatyti po 2-5, jei ne daugiau, metų.
Norintiems nerti į orchidėjų genealogiją
Norintiems orchidėjas vadinti tikraisiais jų vardais

User avatar
Ričardas
Posts: 799
Joined: Wed Oct 21, 2020 3:02 pm
Location: Klaipėdos raj.

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Ričardas »

Jooo , net jeigu ir sudiktu man tai ilgas laiko tarpas.
Girdėjau, kad gegunes galima ir tipo kerais dalinti . Ar tai tiesa ?

User avatar
Urze
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 2736
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:58 am
Location: Vilnius

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Urze »

Vat šitu klausimu patirties neturiu. :)
Norintiems nerti į orchidėjų genealogiją
Norintiems orchidėjas vadinti tikraisiais jų vardais

User avatar
relax
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 191
Joined: Sun Oct 18, 2020 6:59 pm
Location: Kupiškio raj.
Contact:

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by relax »

Ieškojau paparčio žiedo- radau Platanthera bifolia :mrgreen:
20210624_141828.jpg
20210624_141828.jpg (173 KiB) Viewed 2354 times
Aukščiau pateikta informacija kitiem www.orchids.lt forumo nariams neprivaloma.

kielė
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 308
Joined: Thu Nov 05, 2020 8:44 pm
Location: Vilnius

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by kielė »

Jau tuoj:)
Pelkinis skiautalūpis.
Epipactis palustris.jpg
Epipactis palustris.jpg (699.28 KiB) Viewed 2257 times

User avatar
EvaJa
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 1560
Joined: Sun Oct 18, 2020 5:44 pm
Location: Kaunas

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by EvaJa »

Epipactis atrorubens (Tamsialapis skiautalūpis)
20210703_165421.jpg
20210703_165421.jpg (2.12 MiB) Viewed 2253 times
Liepojos paplūdimio prieigos :)

User avatar
Urze
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 2736
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:58 am
Location: Vilnius

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Urze »

Dabar žydintis plačialapis skiautalūpis (Epipactis helleborine) ir jo spalvinės variacijos. Vienas (kairys viršutinis augalas) kone visai alba forma. Ir jas visas radau labai arti viena kitos, tai realiai tos pačios populiacijos viduje egzistuoja tokia spalvinė variacija.
20210714_122012.jpg
20210714_122012.jpg (734.92 KiB) Viewed 2159 times
Norintiems nerti į orchidėjų genealogiją
Norintiems orchidėjas vadinti tikraisiais jų vardais

User avatar
Ričardas
Posts: 799
Joined: Wed Oct 21, 2020 3:02 pm
Location: Klaipėdos raj.

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by Ričardas »

Sveiki
Vakar apžiurėjau saviskes gegunes , Dėmėtoji gegunė iš Vidmanto jau kišo nosiukus, Epipactis palustiris dar nepabudo ir dar viena kurios pavadinimo nežinau taip pat pabudusi.
Klumpaites dar miega bet jeigu bus tokios šiltos dienos manau ir jos parodis nosiukus.
Kas idomaus pas Jus ?

User avatar
MrGreen
Lietuvos orchidėjininkų draugija
Posts: 3252
Joined: Sun Oct 18, 2020 11:48 am

Re: Lietuviški gegužraibiniai augalai

Post by MrGreen »

Pas mane dar anksti, niekas nevyksta.

Post Reply

Return to “Žemėje augančios orchidėjos”

Who is online

Users browsing this forum: No registered users and 3 guests