Lietuvos orchidėjininkų draugija

ruslik wrote: ↑

Mon Mar 31, 2014 1:58 pm

Jei niekas prieš, sukuriu temą Dendrobium tannii stebėti, kaip tvarkysis mano sąlygom.
Šiaip, radau, kad jis skiriamas prie Dendrobium bracteosum var. tannii, yra bracteosum kompaktinė forma (auginiai iki 40cm).
Čia tai, ką turėčiau sulaukti:
den tannii.jpg

Gautas 2014.03.29 iš O&M, Vokietija J1 dydžiu (metai iki žydėjimo), aptikti 2 augaliukai, vienas iš jų gal metais jaunesnis:
140329 Dendrobium tannii 03 LT forumui.jpg

Kadangi nesu didelis megėjas auginti orhidėjas vazonuose (nuobodu :razz_: , bei yra didelė rizika supūdyti netinkamu laistymu), ir laikydamas principo, kad teisingai pasodinti epifitinę orhidėją yra tiesiog ją pririšti prie ko nors , tai gyvens taip:
140330 Dendrobium tannii 01 LT forumui.jpg
ir arčiau:
140330 Dendrobium tannii 02 LT forumui.jpg

Šioje temoje periodiškai įkelinėsiu vaizdinę medžiaga (ne rėčiau 1 kartą per mėnėsį), kad galėtume stebėti vystymąsi.

Urze wrote: ↑

Mon Mar 31, 2014 4:11 pm

Ruslik, tokios iniciatyvos visada laukiamos! [taip.gif] Įdomiai atrodo, kai žiedai taip žemai susiformavę - lyg dendrobio ir hiacinto hibridas. O gal galima tiksliau, kame pasodinti jie? Atrodo, lyg būtų plaušų vazonėlis su substdato keliais gabalais.

ruslik wrote: ↑

Mon Mar 31, 2014 4:22 pm

Dėkui, Urze
Konstrukcija tokia: standartinis plastikinis kotas apvyniuotas kokoso plaušais, skirtas atramai lianoms.
Padariau nedidelę kokoso plaušo "kišenę", į ją įdėjau kiek žievės. Dalis šaknų ten, o rizoma ore, augaliukai pritvirtinti su lanksčia plastiku dengta viela.
Čia viršuje.

Apačioje iš priešingos pusės tupi pritvirtintas Dendrobium nobile hibridas Comet King 'Akatsuki'.
Sėkmingai auginasi naujus auginius bei šaknis.

Mestė wrote: ↑

Mon Mar 31, 2014 8:56 pm

O kaži tie pagaliai nepelytų tarkim orchidariume.... ?taip įdomu būtų apsodinti samanom ir Lepanthes keikiais

FUJI wrote: ↑

Mon Mar 31, 2014 9:37 pm

Kadangi nesu didelis megėjas auginti orhidėjas vazonuose (nuobodu :razz_: , bei yra didelė rizika supūdyti netinkamu laistymu), ir laikydamas principo, kad teisingai pasodinti epifitinę orhidėją yra tiesiog ją pririšti prie ko nors - visiškai pritariu šiai minčiai, daug natūraliau atrodo :thumbupleft:

ruslik wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 3:18 pm

Praėjo 2 dienos ir jau yra pokyčių, ne į gerąją pusę, bet kas yra, tą ir turiu: :Hmmmm:
vyriausio augaliuko (tebūnie Nr.1) apatiniai lapeliai pagelto ir, ko gero, išdžius:
140401 Den tannii 02 1-o lapai.jpg
kadangi turi aktyvų auginį su augančiu lapeliu, tai padariau žymes, kad galima būtų susiorientuoti augime:
140401 Den tannii 01 zyme.jpg

antrojo (Nr.2) auginys su juoda tvirta dėme kiek susiraukšlėjo:
140401 Den tannii 03 2-as.jpg

stebiu toliau, rytoj planuoju perlieti šaknis (palaistyti).

evelina wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 4:07 pm

Ruslik, o fungicidu apdoroti neplanuoji? Ta dėmė neatrodo gražiai, nors ir ne minkšta, o ir staigus lapų pageltimas signalizuoja, kad augalas nėra sveikas.

Urze wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 5:59 pm

Lapų geltimas gali signalizuoti ir stresą. Juk augalas buvo siunčiamas, o paskui persodintas iš vazono į smarkiai puresnį substratą, drėgmė apie šaknis visai kitokia nei anksčiau buvo, ypač jei dar aplinkos drėgnis nedidelis. O ir gelsta apatiniai lapai, o ne kažkur link viršūnės (šitas variantas labiau ligą rodytų). Bet fungicidas dėl dėmės nepakenktų tikriausiai.

evelina wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 6:37 pm

Aš asmeniškai netikiu augalo stresu dėl kelionės.Kai atkeliauja sveiki augalai, tai jiems niekas negeltonuoja . Va kai siunčia drėgnus, supakuotus augalus, tada ir prasideda, be to geltonuoja augantis ūglys, tai ypač neramina :neutral: Bet tai mano asmeninė nuomonė.

MrGreen wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 7:12 pm

Dendrobių ūgliai visada jautrūs drėgmei ir žemai temperatūrai. Kita vertus augalai kvėpuoja ir dėžėse būna suspausti vienas prie kito, dėžėje aplinkos drėgmė dar didesnė tampa, susidaro palankios sąlygos įvairiems grybeliams ir kitiems patogeniniams mikroorganizmams plisti kai nėra jokios ventiliacijos, nieko nuostabaus, kad atsiranda juodų dėmių. Dar neaišku kaip tas augalas prieš kelionę gyveno, dažnai prastos sąlygos dėžėje, keliones metu paskatina ligų išplitimą.. Dabar svarbiausia suteikti kuo geresnes sąlygas. Gerai, kad pavasaris, augalas aktyviai auga, tai turėtų išsikapstyti, labiausiai man nepatinka tas vidurinis ūglis paskutinėje foto :think:

ruslik wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 7:41 pm

Manau, panikuoti nera ko. Iš tikrųjų, aplinkos sąlygos pasikeitė. Augindamos šiltnamyje, neabejotinai, nelabai tinkamai - dregmė, laistymas - juk kiekvienai rūšiai vendoriai nepritaiko individualių sąlygų, ypač augalams, skirtiems pardavimui.

Net nenustebsiu, jei dalis šaknų išdžius.

Dabar pavasaris, dienos ilgėja, gauna natūralios saulutės. O su cheminėm medžiagom nemanau, kad ir pagelbėtų, augalas jaunas, jei rimta grybinė ar bakterinė lyga, tai tam 2-jam šansų nedaug, net ir su chemija.

Viršutiniai lapeliai tvirti ir standūs, blizgantys.

Tad stebim toliau. O.o

evelina wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 8:00 pm

ruslik wrote: O su cheminėm medžiagom nemanau, kad ir pagelbėtų, augalas jaunas, jei rimta grybinė ar bakterinė lyga, tai tam 2-jam šansų nedaug, net ir su chemija.

Viršutiniai lapeliai tvirti ir standūs, blizgantys.

Tad stebim toliau. O.o

aš tai dabar visus be išimties reguliariai apdoroju fungicidu: jei yra šansas - pasveiks, jei ne - tai žinau, kad bet jau gydžiau [taip.gif] blogiau tikrai nebus. Šiaip tai linkiu sėkmės [saunu]

MrGreen wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 8:11 pm

Žiūrint apie kokius preparatus kalbate, bet kai kurie fungicidai/baktericidai gali nudeginti jaunus ir gležnus ūglius, todėl reikia elgtis atsargiai.

ruslik wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 8:31 pm

Šiaip, orchidėjos yra labai patvarios iš savo prigimties, ir kol turi sveikatos savo "kamiene" (rizomoje) ir turi kiek "sąmonės" - tai tikrai turėtų įveikti lygas, jei jos nėra greit plintančios ir agresyvios. Kažkaip taip.

Specialiai jokioų preparatų nenaudosiu joms, tuolab, kad yra dar mažylės. Saikiai duosiu vandens ir apsiginkluosiu kantrybe.

evelina wrote: ↑

Tue Apr 01, 2014 8:48 pm

MrGreen wrote:Žiūrint apie kokius preparatus kalbate, bet kai kurie fungicidai/baktericidai gali nudeginti jaunus ir gležnus ūglius, todėl reikia elgtis atsargiai.

naudoju šitą
http://www.balticagro.lt/index.dsp?page=2777
nenudegino, kadangi tai sisteminio veikimo preparatas, tai perbraukiu kartą per lapa, stiebą, bulbą.

ruslik wrote: ↑

Thu May 01, 2014 10:44 am

Praėjo mėnuo, turim tokį vaizdelį:

140501 Dendrobium tannii 01.jpg (59.24 KiB) Viewed 1737 times

140501 Dendrobium tannii 03.jpg (63.89 KiB) Viewed 1737 times

šaknys arčiau:

140501 Dendrobium tannii 02.jpg (61.53 KiB) Viewed 1737 times

Foto po laistymo, kad galima būtų matyti šaknų būseną.
No.1 (vyresnis) - kelios šankis išdžiuvo, bet tikrai nedaug. Paskutiniojo ūgliuko apatinis lapelis išdžiuvo. Manau, jis taip subrendo, toliau nebeauga. Įdomus pastebėjimas: nakčiai du viršutiniai lapeliai truputį susiskleidžia, dienai labiau išsiskleidžia (tarsi žiedas). Pats ūgliukas lygus, be raukšlių, viršuriniai lapeliai tvirti ir blizgantys.
No.2 - šis prarado kelis lapelius, paskutinis ūgliukas liko pasiraukšlėtas, demė neplinta, tvirta. Gyva šaknis liko tik viena.
Laistau 1-2k per savaite (perlieju šaknis).
Kokios mano prognozės: No.1 gali dar 1-1.5mėn. pailsėti ir išleisti naują ūgliuką. Dėl No.2 situacija neaiški, parodys tik laikas.

ruslik wrote: ↑

Wed Aug 27, 2014 3:11 pm

Du mėnesiai praėjo nuo paskutinio "pasirodymo". Tačiau ir super įvykių per tą laiko tarpą nebuvo.
Liepos mėnesį "patobulinau" mažylio tvirtinimą (kažkaip vielučių-virvučių buvo daugiau nei pačio augaliuko, bei tvirtinimas nebuvo ypač stabilus):
140712 Dendrobium tanii 01.jpg
Ir visiškai nuėmiau kokoso plaušo "kišenę" su keliais žievės gabaliukais - įsitikinau, kad jokios prasmės tas substratas neturi (šaknys jame neaugo, nesivystė), plaušas tik byrėjo ir šiukšlino.
Taip nuo liepos ir gyvenam plikai ir "nuogai" niekuo nepridengti. Šankytės kuo puikiausiai išlaiko 6 parų sausrą, po "laistymu" (perliejimu vandeniu) gražiai pažalioja:
140727 Dendrobium tanii 03.jpg
Ūgliuko akutė po truputį pučiasi ir didėja:
140727 Dendrobium tanii 05.jpg
Ir vaizdelis rugpjūtį:
140817 Dendrobium tanii 03.jpg
Per liepą ir rugpjūtį pagelto ir nukrito 2 lapeliai (gražiai, lėtai, be dėmių) - kiek teko skaityti, Den.bracteosum turi ramybės periodą ir numeta dalį lapelių, paskui belapiai ūgliai (2 ir daugiau metų senumo) turėtų žydėti.
Ir dar sužinojau, kad beveik visi Oxyglosum grupės dendrobiai pasižymi lėtumu ir "meditacija" ir nekantriems augintojams gali "išnešti smegenis", tačiau jei žydi, tai vienas žiedelis laikosi iki 8 mėnesių. :w00t:

ruslik wrote: ↑

Thu Oct 02, 2014 10:41 am

Per rugsėjį pagelto ir nukrito visi lapeliai, dabar belapis:
141002 Dendrobium tanii 01.jpg
Rugsėjo pradžioje nuo 3-čio ūgliuko nuėmiau sudžiuvusius dangalus:
140910 Dendrobium tanii 02.jpg
ir "pasidarė" aišku, kodėl tas ūgliukas nebeaugo, neturėjo ir neišleido naujų šaknų: agi "viskas buvo pavogta iki manęs" :neutral:
Pagrindas pajuodavęs, ir aišku, nauja akutė "iššoko" iš prieš tai išaugusio ūgliuko, kur liko milimetrai "sveikatos" (ir dar neaišku, stiprios ar nelabai):
141002 Dendrobium tanii 03.jpg
Nuo pat gavimo iki dabar (jau pusę metų) "auginu" šį mažylį ore, atsargiai drėkindavau tik turimas šaknis. Akutė gal truputį pastorėjo, bet aktyvaus augimo nėra. Gal, poilsis ir "iššaus", kai ateis laikas, o gal "užmigs" ilgam. :doh:

Relax wrote: ↑

Thu Oct 02, 2014 3:33 pm

Aš nieko tame blogo nematau. Jei žmogui patinka augint taip, o visi žinom, kad persodintos orchidėjos sustresuoja. Nieko. Jei įsikabins į gyvenimą tai suvešėjusios atrodys gražiai. Tik reikia kantrybės ir daaaug laiko.

ruslik wrote: ↑

Thu Oct 02, 2014 3:55 pm

Tos dėmės atsirado ne pas mane, o jau tokį gavau. Jei dėčiau į dregnesnę aplinką ("reanimatorių"), esu 99% tikras, kad nunyktų daug greičiau, nors gal ir pajudėtų prieš mirtį.
Todėl dabar geriausi "vaistai" - gydymas fungicidu, sausra, laikas ir kantrybė.

Rita wrote: ↑

Thu Oct 02, 2014 4:29 pm

tai kad lapai nudžiuvo dar nespėję normaliai užaugti ir ūgliukas nunyko dėl to, kad jam drėgmės trūksta bent į kiminus reikėtų dėti ir melstis, kad dar atsigautų

mozaika wrote: ↑

Thu Oct 02, 2014 5:22 pm

ruslik, ne visos dėmės yra grybai ir virusai. Nemažai jų atsiranda vien dėl streso sukelto augalui: kelionės metu, pakuojant, ar išimant atkeliavus ir t.t. O nepriežiūrą nurašyti grybams, tai jau čia pasiteisinimai.

relaxxx, gal būt. Mes visi mėgstame praėję tam tikrus etapus paeksperimentuoti, bet...eksperimentuojant taip pat atsižvelgiama į taip kaip kompensuoti vieną ar kitą trūkumą, kad augalas geriau prisitaikytų ir mažiau stresuotų.

ruslik wrote: ↑

Thu Oct 02, 2014 7:03 pm

Dekoju visiems už išreikštas nuomones, puiku, kad vyksta diskusijos.
Ūgliukas ne nunyko, jis "užsikonservavo" ir truputį susiraukšlėjo. Priežastis - nėra savų šaknų, kadangi pažeistas pagrindas, rizoma.
Stresas... galbūt. Nepriežiūra Manot, kad prižiūrėti = įkišti į kiminus ir palaikyti tolygią drėgmę? Mano manymu tolygi drėgmė epifitinėms orchidėjoms yra žūtis. 4 metų patirtis su tolygia drėgme nuvarė vos pusę kolekcijos į "orchidėjų rojų".
Jokiu būdu nesakau, kad esu 100% teisus savo dabartinės priežiūros atveju, reikia laiko ir, be abiejo, teigiamų rezultatų.
Skelbiu vystymosi eigą tik kelių augaliukų, bet kaupiu daug daugiau, ir būtinai parodysių visą "diafilmą" kitų.

Eliss wrote: ↑

Fri Oct 03, 2014 1:15 pm

O kokia prasmė šitų eksperimentų, ruslik?
Pvz., man dažnai pasitaiko gaut nuvargusius augalus, nori nenori tenka galvot, kaip prikelt juos gyvent, bet nebuvo niekad minties, sveiką augalą traukt ir sukt vielas ar dar kažkaip.

ruslik wrote: ↑

Fri Oct 03, 2014 3:05 pm

Eliss wrote:O kokia prasmė šitų eksperimentų, ruslik?

Tai net ne eksperimentai, o epifitų natūralus "gyvenimo" būdas. Jiems substratas (žievė ar pan.) yra tik atrama, o ne "maisto" ir drėgmės šaltinis. Motina gamta "davė" epifitinėms orchidejoms sudetingos struktūros šaknis, kurios ir yra geriausias substratas, kuris ir kvepuoja, ir ilgai išlaiko, perduoda drėgmę.

Eliss wrote:Pvz., man dažnai pasitaiko gaut nuvargusius augalus, nori nenori tenka galvot, kaip prikelt juos gyvent, bet nebuvo niekad minties, sveiką augalą traukt ir sukt vielas ar dar kažkaip.

Ir ne tik jums tai pasitaiko. Jei orchidėja turi sveikatos, nors ir atrodo "niekaip": nėra ar labai mažai šaknų, susitraukusios tuberidijos, tai privirtinta (ar vazone, ar ant bloko, ar tiesiog pakabinta ore) po kiek laiko, priklausomai nuo fazės, pradės augintis šaknis ir "tvirtintis" naujoje vietoje.

Urze wrote: ↑

Fri Oct 03, 2014 4:00 pm

ruslik wrote:Tai net ne eksperimentai, o epifitų natūralus "gyvenimo" būdas.

Bet prie to natūralaus gyvenimo būdo būna dar ir natūrali aplinka, kur lyja dažnai, rūkai būna, rasos krinta, vanduo po augalais telkšo, aplinkos drėgnis daug didesnis nei mūsų sausuose butuose. Auginimas žievėse dėl to ir buvo sugalvotas, kad orchidėjas auginti norisi, o natūralias sąlygas suteikti yra sudėtinga, todėl teko koreguoti jų patį auginimą. Kokiai monsterai vazone augti irgi nenatūralu, bet vien dėl jos pusės buto žemėmis gi neužpilsi.

Geriausias sufleris yra pats augalas, kaip jį reiktų auginti. Pavyzdžiui, kurios turi gumbus, tos pakantesnės sausrai. Kurių lapai yra virti, odiški, stori, tos saulėkaitai atsparesnės. Kurių šaknys storos, tos irgi jose daugiau drėgmės gali prikaupti ir padžiuvimo ne taip bijo. Bet jei lapai yra ploni, liauni, o šaknys irgi plonos, toms padžiuvimas gali baigtis augalo sunykimu. Žinoma, yra tokių plonalapių ir plonašaknių, kurios pereina į ramybės periodą ir tada vandens tikrai mažiau reikia duoti, ale kai aktyviai auga, tai vandens turi būti gausiai ir dažnai. Taip pat daug sufleruoja ir vietos, kuriose rūšis natūraliai aptinkama - auga mangrovėse ar ant uolų aukštai kalnuose ir t.t.

Tad jei jau žiūrima į natūralumą, reikėtų atkūrinėti ne tik į vieną aspektą, o į visą jų kompleksą, jei norima sėkmingo auginimo.

ruslik wrote: ↑

Fri Oct 03, 2014 7:19 pm

Urze wrote: Bet prie to natūralaus gyvenimo būdo būna dar ir natūrali aplinka, kur lyja dažnai, rūkai būna, rasos krinta, vanduo po augalais telkšo, aplinkos drėgnis daug didesnis nei mūsų sausuose butuose.

Dėl dregmės - Jūs teisi. Bet turėkim omenyj, kad po rūkų, lietų, rasų, kurie nebūna tolygūs orchidėjų gimtynėse, kepina "žvieriška"saulė bei sausina pastovūs vėjai. Ar mūsų butuose, namuose yra, be dregmės, kurią mes galim suteikti, ityn gera ventiliacija bei kepinama saulė? . Reikia įvertinti visų 3 faktorių sąveiką. Mes gi, megėjai, įvertinam labiau tik vieną - drėgmės svarbumą. Dabar pažiūrėkim į savo "orches" vazoniukuose su, duok Dieve, tik su žievėmis ir gi žinom, kad po praliejimo, palaistymo dregmė laikosi vos ne 5-6 paras (beveik savaitę). Baisu. :razz_:
truputį lyrikos:
Asmeniškai buvau subtropiniuose vietovėse skirtingu laiku (buvau "ant žemės" - t.y. nelipau ant aukštų medžių, kur "gyvena" epifitinės orchidėjos ir nebuvau aukštai kalnuose, tik palyginus neaukštuose kalvose). Vasara (3-6 mėnesiai) - karsčiausias ir sausiausias periodas. Mums, žmonėms, tuolab iš Europos su vos ne subarktiniu klimatu (Lietuvos atveju), karštis atrodo kaip pirtis - mes baisiai prakaituojam, ir mums atrodo, kad aplink drėgnumas 99%. O realybėje drėgnumas kaip ir pas mus - 40-60-80-90% priklausomai nuo paros laiko (anksti rytais - aukščiausia) bei sezono. Mūsų pamėgtos orch. "gyvena" nuo kelių šimtų iki kelių tūsktančių m virš jūros lygio. Įsivaizduojam, kokie ekstremalūs svyravimai yra tuose taškuose [O.0]

Bendrai, mes, megėjai, duodam dregmės epifitams daug daugiau, nei jie gautų savo gimtynėse su visais rūkais, rasom, lietumis.

Urze wrote: Geriausias sufleris yra pats augalas, kaip jį reiktų auginti. Pavyzdžiui, kurios turi gumbus, tos pakantesnės sausrai. Kurių lapai yra virti, odiški, stori, tos saulėkaitai atsparesnės. Kurių šaknys storos, tos irgi jose daugiau drėgmės gali prikaupti ir padžiuvimo ne taip bijo. Bet jei lapai yra ploni, liauni, o šaknys irgi plonos, toms padžiuvimas gali baigtis augalo sunykimu. Žinoma, yra tokių plonalapių ir plonašaknių, kurios pereina į ramybės periodą ir tada vandens tikrai mažiau reikia duoti, ale kai aktyviai auga, tai vandens turi būti gausiai ir dažnai. Taip pat daug sufleruoja ir vietos, kuriose rūšis natūraliai aptinkama - auga mangrovėse ar ant uolų aukštai kalnuose ir t.t.

Visiška tiesa!!! Jos nuo šaknies iki lapo galiuko kaupia dregmę, epifitai yra sukulentai, kurie neišlepinti "vandenuku" gamtoje, o privalo ją kaupti ir saikiai vartoti. Įprasti sukulentai (kaktusai, agavos, kiti) auga ant žemės, turi ilgiausias šaknis, siekiančias "požeminias upeles", o atogrąžų epifitinės orchidėjos ir ne tik jos gauna vandens gan nereguliariai, todėl "apdovanotos" sausrai atspariais "organais": šaknimis su velamenu sluoksniu (ir nesvarbu, ar šaknys plonos, ar storos), stiebiagumbiais ("bulbikais"), lapais ( ir kuo plonestis, mums "įprastesnis" lapas, tuo diddesnė tikimybė, kad per sausrą orchidėja jį numes, turėdama drėgmės savo šaknyse bei stiebiagumbuose).

Uh.. darau pauzę, bei kaupiu vaizdinę medžiagą. Kalbėti gi galima daug.

Grįžkim prie to, pusę metų pas mane esamo Den. bracteosum var. tanii - jis nėra "lavonėlis", jis lėtai numetė lapelius, iš savo prigimties per ramybės periodą juos numeta. Trečias ūgliukas turėjo įtartinas juodas dėmes, todėl pas mane neaugo, ilgai gražiai blizgėdamas savo lapeliais darė vaizdą, kad viskas gerai :poke: Birželį pasirodė akutė, žali, "nemirštanti" kol kas, lėėėėtai besipučianti. Gydau ir laukiu naujienų (o kas dar belieka???).

ricardas wrote: ↑

Fri Oct 03, 2014 7:46 pm

Kadangi Jūs rašot apie sausras gamtoje o mes savo orhidėjas perliejam tiksliau dažniau liejam , tai Ruslik pagalvokit , gamtoje orhidėja iš sėklos iki žydėjimo praeina apie 15 metų , o oranžerijos salygose pržysta perpus greičiau, ir dar, gamtoje ne kikvienais metais ta pati orhidėja žydi , tai priklauso nuo gamtos , o namuose kiekvienais metais žydi. Tai jum ir atsakymas , kad namu salygos neturi būti tokios kaip gamtoje.

Urze wrote: ↑

Fri Oct 03, 2014 7:52 pm

ruslik wrote:Bet turėkim omenyj, kad po rūkų, lietų, rasų, kurie nebūna tolygūs orchidėjų gimtynėse, kepina "žvėriška"saulė bei sausina pastovūs vėjai.

Na, čia į kurias orchidėjas žiūrėtume. Litofitines (pvz., Maxillaria picta) arba aukštai įsitaisančias (pvz., Myrmecophila tibicinis) tikrai ir kepina, ir vėjai sausina. Bet Den. bracteosum var. tanii taigi visžalėse mangrovėse auga, o ten augalija gausi, vešli, konkuruojanti dėl saulės, tai ir saulė ten nekepina šio dendrobio, ir vėjui nėra kaip įsibėgėti. Pavyzdžiui, kokie falenopsiai neišsilaikytų, jei juos saulė ir vėjas smarkiai atakuotų. Bet jie ir įsikuria ten, kur jiems tinkamesnės sąlygos.
Apie orchidėjas kalbant apskritai nereiktų sakyti, kad visos 100 % elgiasi A, auga B ar jų aplinka yra C. Nes visada yra išimčių ir geriau kalbėti konkrečiai. Nes

ruslik wrote:epifitai yra sukulentai

O masdevalijos? O Trissetella? Ir apskritai dauguma pleurotalidų? Jie taigi daugeliu atvejų epifitai, bet drėgmės trūkumui yra labai neatsparūs.

ruslik wrote:Bendrai, mes, megėjai, duodam drėgmės epifitams daug daugiau, nei jie gautų savo gimtinėse su visais rūkais, rasom, lietumis.

Manau, kad tikrai taip, bet ir per mažai šviesos bei šviesaus paros laiko, per mažai temperatūrinių svyravimų, ventiliacijos ir aplinkos drėgnio.

Manau, kad daugeliui tiesiog kliūna šių Jūsų augalų išvaizda - padžiuvę, belapiai, su juodom dėmėm (visai nesvarbu, kad su jomis jau atkeliavo, nes žiūrima į status quo) ir dar neparodę, kad gali tokiomis sąlygomis normaliai augti. O va jei būtų apsipylę žiedais, tai gal kitaip kalbėtų. Dėl to lauksim kitų metų augimo ir stebėsim, kaip seksis jiems augti.