Slogaa wrote: ↑Wed Feb 23, 2022 5:56 pm
Oj taip, sutinku su abejomis - Mozaika ir Šilinge - Londono parodos kartojasi (t.y. augalai) - neretai vežami tie patys egzemplioriai - nes jei jau nuaugo kaip medis - tai reik ir eksponuot kas met.
Įvairove tikrai nepasižįmi pati RHS paroda - tačiau Malverne tikrai mačiau labai labai įdomių dalykų.
Tai dabar klausimas visiems senbūviams - tai kur Lietuviškos parodos dingo? Kodėl tada buvo įmanoma, o dabar ne?
Niekas juk nepasikeitė - nei sveikatos, nei laiko, nei finansavimo nepamažėjo ir nepadaugėjo.
Kaip vienas iš penkių "Augalų labirintai" organizatorių, galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kas nutiko ir kodėl parodos nebevyksta.
Visų pirma, netekom tobulos lokacijos Vilniuje - LEU, kuri kainuodavo pinigų, bet nedaug. O ir turėjo traukos objektą - nuosavą oranžeriją. Antra - kasmet vis sunkiau darėsi pritraukti žmones, kad atvežtų savo augalus ekspozicijoms. Pasiteisinimai dažniausiai būdavo ne laiko stoka, nes mes patys važiuodavome pasiimt augalus iš jų, jei tik reikėdavo, bet: "Ai, niekas čia nežydi, ai prastai atrodo, ai nenoriu augalams streso kelti ir t.t. O stresą augalai tikrai patirdavo. Keletą augalų taip ir praradau, kai jie sustresavę nuo kardinalių sąlygų pakeitimo - nunykdavo. Dar yra buvę įvairių apskabymo, aplupinėjimo atvejų. Vienoje parodoje išvis buvo skandalas, kai viena kolekcininkė sugadino labai brangų kitos kolekcininkės kaktusą.
Sakai, parodos neprilygsta? Taip, neprilygsta, nes mes jas darydavome realiai iš savo kišenės, iš idėjos, tikėdamiesi, kad už bilietus surinkti pinigai sugrįš ir padengs kitas išlaidas. Niekas, NIEKAS nenorėdavo būti rimtu rėmėju, daugiausia ką gaudavome, būdavo reklaminiai straipsniukai "Sodo spalvos", "Mano namai" žurnaluose, dar kur nors. Viskas. Taigi tos parodos, kurias mes patys pasidarydavome, savomis rankomis, buvo net šimtus kartų vertingesnės, nei tos, su kuriomis bandai lyginti. Ir tai buvo šventė.
Bet... nusibodo maldauti augalų, paramos, pagalbos instaliuojant ekspozicijas, ilgai ir nuobodžiai derinti galimybę tą parodą išvis surengti LEU patalpose ir dar daug, daug kitų dalykų. Nekalbant apie tai, kad metams bėgant, susidomėjimas šia paroda iš lankytojų pusės irgi blėso. O ir parodos rengimo "užkulsiuose" buvo prasidėję įvairių, nelabai smagių dalykų. Daug nesiplėsiu, buvo kas buvo, bet visa tai privedė prie to, kad nusprendėme nebevargti ir nebesistengti tik dėl to, kad mums patiems tai būdavo šventė.
Gaila, žinoma, kad gaila tų nebeįvykusių parodų, bet prisiminimų iš jau buvusių, to laukimo, pasiruošimo, gyvenimo tris dienas toje parodoje - užteks ilgam.
Nuotraukoje - "Augalų labirintai" organizatoriai, paskutinės 2017 metų parodos uždarymo vakare.