Lietuvos orchidėjininkų draugija

Skleidžiasi. Nustebino slapukė

Gražus net ir vienas prasiskleidęs žiedas, bet matau bus daugiau. Man visada patinka ir kaip pats augalas grakščiai pasviręs atrodo

Siurprizas tame, kad kai prisiruoši apsukt vazoną, pamatai žiedus. Patinka man ji

Kas pas kitus girdėt?

Gražios foto ir augalas labai gražus

Smagu tas jų žydėjimas. Pas mane jau nužydėjo. Gaila, tuomet slogavau, tai nieko neužuodžiau. Po žydėjimo išnešiau įstiklintan balkonan, tai dalis lapų nudegė.

Taigi, šie metai mano Thunia'i yra labai ispūdingi, o šeimininkui - nervingi.
Istorija paprasta - palikau ją netyčia rudenį neapšiltinto šiltnamio dalyje ir pamiršau, kad vis dėlto - tai yra tropinis augalas. Stovėjau šiltnamy beveik jau per Kalėdas - kažką mąsčiau, kai akys užkliuvo už jos. "O dievai" - pagalvojau, "tau jau tikriausiai šakės". Taigi pusę žiemos ji peržiemojo LABAI žemose temperatūrose - naktį gal +2-3. Tada įkišau ją į +14, į pati viršų, kur daugiausiai šilumos ir šviesos. Kaip nebūtų keista - pavasarį ji augt pradėjo mano manymu ganėtinai anksti. Gal dienos metu temperatūra šiek tiek pakaitindavo smarkiau.

Ir augo ji sau ramiai - ūgliai pasiekė praeitų ūglių pusinį aukštį, aš net per daug dėmesio nekreipiau - tik laiku laisčiau. Kai vieną dieną pamačiau, kad ji ne lapus iš vidurio augina, o jau pumpurus.

Labai nustebau, kažkodėl buvau beveik įsitikinus, kad ji arba visai nežydės, arba gal tik vienas, aukščiausias ūglys.

Na ir va tau. Vienuoliką žiedų.

Gal ir man saviškę taip pašaldyt?... Nes rezultatas tiesiog puikus.

Urze wrote: ↑

Tue Apr 19, 2022 5:14 pm

Nežinau, ko trūksta, kad ne kasmet žydi - ar trąšų pamažinu, ar saulės per mažai.

Beje, skaičiau čia ankstesnes žinutes ir pagalvojau apie savo Thunios laistymus ir tręšimus - aš žiauriai Š augintojas . Aš tręšiu Thunia pakankamai retai - nedaug, o su laistymu - aš tikrai ne"da"girdau šito arklio. Aš gi džiovintuvas, o Thuniai, pagal motininio augalo savininkę - reikia principe stovėt vandeny. Tą, aš, beje ir darau. Ji pas mane auga šimtaprocentiniuose kiminuose - aš kai ją sodinau jau tada žinojau, kad kitaip su manim niekaip - molinis vazonas stovi padėkle visada pilnam vandens. Pavasarį aš ją pradedu laistyt gerokai per vėlai jau ten ūgliai beveik dvigubo sprindžio būna kai aš atsipeikėju: "O, gal jau reiktų pradėt laistyt".

Manau visą tokį jos žydėjimą labai smarkiai įtakoja daug saulės žiemą ir pavasarį - ir smarkios temperatūrų kaitos ne tik žiemą, bet ir pavasarį, kai dienos metu būna +25 šiltnamy, o naktį +14.

Oho, kaip šlapiai ją laikai. Šiemet, kai daugiau saviškę laisčiau, tai keli "kaklai" nupuvo stiebams. Sumažinus laistymą baigėsi ir puviniai. O ji pas mane pasodinta moliniam neglazūruotam vazone ir šiemet dar orui laidesniame substrate (kur žievės su durpių priemaiša) nei ankstesniais metais naudojau, tai daug greičiau išdžiūsta ir mažiau vandens užlaiko toks substratas, o dar ir visas gojus stiebų, tai didelis vandens poreikis. Ir vis tiek jai per daug vandens buvo. O tai jei kiminuose ir baloj, kaip Tu, auginčiau, tai kaži kaip baigtųsi. Vat ir įdomu tas skirtingas patirtis sužinoti, dalintis jomis, kad kiti galėtų atsirinkti, kas jų sąlygoms labiau tinka. Beje, jei taip "užmerktum" mažesnius nei dvigubo sprindžio ūglius, tai gal ir supūtų. O kai jau tokie dideli, tai ir šaknys galingos, todėl ir daugiau vandens gali paimti ir išgarinti. Panašiai kaip Catasetinae grupės augalai, kurių svarbu nepradėt per anksti laistyti.

Dėl stipraus apšvietimo, tai ir aš manau, kad tas labiausiai darė įtaką tokiam neišbėgusiam augimui, nors vėsios temperatūros tikriausiai irgi padėjo (kaip kokiems pomidorų daigams grūdinimas ).

Kaip keista. Aš ją užmerkiu ne iškarto, kai pradeda augti nauji ūgliai, bet kai pasiekia va tą dviejų sprindžių aukštį. Tiesa sakant, jei taip nedaryčiau - nežinau ar ji būtų išgyvenus iki šiandien

Dar pastebėjimas - tie ūgliai, kai pasiekė pusantro sprindžio aukštį labai smarkiai sustorėjo prie pačio substrato. Ta prasme nendrės galo su viršum net neina sulygint - prie apačios ji labai labai stora. Nu kaip kokia trijų-keturių metų vyšnia.

Su trimete vyšnia palyginti neturiu sąlygų , bet kad pagrindas daug storesnis nei visas likęs stiebas, tai pritariu.

Rūkštele, jau bunda mano tunija, šiltam kambaryje žiemodama be lašo vandens. Kaip čia ją dabar pristabdžius, kad nesiskubintų...

O maniškė tunija perstovėjo Gruodį ne šildomojoj šiltnamio dalyje, nors Gruodžio vidurys buvo itin šaltas - apie -8 naktimis.
Kažko patraukė ant eksperimentų "tai kiek daugiausiai gali ištvert", nors nelabai protingas tokio tipo eksperimentas..

Prieš porą savaičių parsinešiau iš rūsio. Jau lenda nauji ūgliai.

Slogaa, kokią minimalią temperatūrą pas Tave tunija ištvėrė? Ir ar gyva po šios žiemos?

Eliss, geru metu pabudo - kai jau saulės vis daugiau. Kokioje temperatūroje pas Tave žiemoja? Mano tunija jau su naujais 20 cm aukščio ūgliais. Jau laistau.

Rūsy vėsu, + 4 dabar, tik tiek, kad stovėjo arčiau durų link kambario, tai gerokai šilčiau.

Bet ne +15 ⁰C ten prie durų? Man įdomu, kokią žemiausią temperatūrą ji gali atlaikyti, dėl to ir klausiu.

Urze, ji gyveno ir prie +4, gal mažiau. Ankstesnius metus buvo kitoj vietoj.

Ačiū!

Urze wrote: ↑

Sat Mar 11, 2023 11:01 pm

Bet ne +15 ⁰C ten prie durų? Man įdomu, kokią žemiausią temperatūrą ji gali atlaikyti, dėl to ir klausiu.

Atsakau į tavo klausimą - MINUS KETURIS, gal net ir MINUS PENKIS, bet be vėjo ir sausai. Šįmet lauke buvo -8, šiltnamy žinau tik keletą laipsnių skirtumas naktim.
O to įrodymas - va, pabudo vos tik ištraukta iš tų minusinių - nulinių temperatūrų. Žiūrėsim, kaip šįmet bus su žydėjimu. Auginasi tris naujus ūglius, praeitais metais du nauji buvo.