Urze wrote: ↑Wed Dec 13, 2017 4:24 pm
Nuo 2016 m. balandžio auginu vieną raštuolės rūšį -
Grammatophyllum scriptum var.
citrinum. Ši Indonezijoje natūraliai paplitusi rūšis auga gerokai mažesnė nei
Gram. speciosum, bet maža ar kompaktiška irgi nepavadinsi. Pirkau kaip galintį po pusės metų žydėti augalą. Dauguma žemiau esančių nuotraukų yra 2016 m. rugsėjo, dabar jau stambesnė.
- PicsArt_12-13-04.10.07.jpg (125.93 KiB) Viewed 1015 times
Atkeliavo su augančiu nedicku ūgliu. Po 5 mėnesių tas ūglis jau buvo subrendęs ir pradėjo auginti kitą ūglį. Iš viso per kiek daugiau nei pusantrų metų užsiaugino 3 ūglius, tarp augimo ciklų yra nedideli poilsio periodai, o šiaip aktyviai auga beveik visus metus. Lapai ant senųjų ūglių bent jau mano turimo augalo laikosi gan trumpai - gauti lapuoti ūgliai per 1,5 metų lapus pametė. Ar tas jai būdinga, nežinau. Teigiama, kad per vėsiai auginama gali numesti lapus, bet tada tikriausiai nuo visų numestų, o ne tik nuo seniausių. Lapai platūs (apie 6 cm) ir vidutiniškai mėgstami visokių čiulpiančių kenkėjų, pvz., oranžinių erkučių.
- PicsArt_12-13-04.16.10.jpg (143.97 KiB) Viewed 1015 times
Jai būdinga auginti dvejopas šaknis - stambesnės lenda substratan, o plonesnės kaip tik auga aukštyn ir sudaro barzdą, į kurią įkritę kitų augalų lapai turėtų būti sulaikyti ir galiausiai tapti raštuolės trąša. Mano augalo šaknys auga ir gilyn, ir truputuką aukštyn, tačiau jos tarpusavyje dar nesiskiria. Gal vyresni augalai pradeda tokias auginti? Arba augantys kitokiose sąlygose? Šaknų pavyzdžių galima pamatyti
čia ir
va čia. Jų augančias šaknis labai mėgsta mažosios sraigytės.
- PicsArt_12-13-04.14.50.jpg (138.57 KiB) Viewed 1015 times
Ūgliai auga vis didesni, bet ne itin sparčiai (kokiu trečdaliu, ketvirtadaliu didesni). Radau, kad šiai rūšiai būdinga nunaikinti senuosius belapius gumbus. Augalas gan sparčiai auga ir jam pradeda stigti vietos, todėl senieji gumbai gan staigiai nuruduoja ir pradeda pūti. Jei toks gumbas paliekamas, jis po kiek laiko sudžiūsta į ožio ragą, o tada jau galima jį gan lengvai išpešti. Toks puvinys paprastai į kitus gumbus nepersimeta. Šito džiaugsmo man dar nepasitaikė.
- 20171129_161442.jpg (438.39 KiB) Viewed 1015 times
Pasodinta neglazūruotame molinuke, stambiose žievėse. Tarp laistymų vėsiuoju metų laiku išdžiūsta, vasarą kiek daugiau drėgmės duodu, tik truputį pradžiūsta. Rekomenduoja aktyvaus augimo ir žydėjimo periodu nedžiovinti jos. Amerikos orchidėjų draugijos (AOS)
puslapyje rašo, kad visos raštuolių rūšys yra kilusios iš miškų, kuriuose yra gan ryškus drėgnasis šiltasis ir sausasis vėsus periodai, tad tą galima suderinti su mūsų metų laikais. Kas mėnesį ar kiek dažniau mirkau vandenyje su stipresne nei rekomenduojama trąšų koncentracija (mėgėja pavalgyti). Jei bręstantis ūglis lėtai didėja, tai po tokio pamirkymo trąšose per savaitę akivaizdžiai išsipučia.
Kiek skaičiau, dauguma augintojų teigia, kad
Gram. scriptum yra saulės mėgėja, jai kuo ryškesnė šviesa, tuo geriau, gal net šalia
Cattleya warscewiczii, kuri garsėja kaip labaiii daug saulės norinti geram žydėjimui katlėja, pastatyti būtų gerai, bet su atitinkama ventiliacija ir drėgmės kiekiu ore ir substrate. Bet čia po lietuviška saule taip, o augintojai iš Floridos, JAV, rekomenduoja dalinai išsklaidytą apšvietimą. Pas mane ji auga tikrai menkesnio apšvietimo sąlygomis, bet atrodo visai gerai. Šiuo metu kiek potamsiai pastatyta orchidariume ir kažką naujo leidžia. Vis žiūriu į tą augantį pypciką ir kažkaip įtartinai jis man atrodo - lyg per kūdas ūgliui. Tai vat ir laukiu, kas iš to "kiaušinio" išsiris.
Informacijos šaltiniai teigia, kad
Grammatophyllum scriptum var.
citrinum žiedai kvapnūs, vaškiniai, jų ant žiedynstiebio gausu, išsilaiko nuo mėnesio iki dviejų, patys žiedynai siekia iki 1 metro ilgio. Amerikos orchidėjų asociacija yra apdovanojusi šios rūšies orchidėją, kurios 32 žiedynai buvo pasipuošę 3670 žiedų! Ir kažkas tiek suskaičiavo. :smartass: